Verslininkė Irena Matijošaitienė, poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis, aktorius Vytautas Šapranauskas – tai tik dalis iškilių ir Lietuvą garsinusių asmenybių, su kuriomis braukdami ašarą šiemet atsisveikino šalies gyventojai. Dar visai neseniai džiuginę savo veikla, talentais ir šypsenomis šiandien jie ilsisi amžinoje ramybėje.
Irena Matijošaitienė (g. 1957 m.)
Kovo 14-ąją Kauną sukrėtė žinia – mirė visuomenės veikėja, politikės ir verslininkė Irena Matijošaitienė. Savo pačios namuose Vičiūnuose nuo laiptų nukritusi moteris patyrė sunkią galvos traumą.
Po trijų sunkių operacijų jos gyvybė vis dar kabojo ant plauko, tačiau išgelbėti jos nepavyko – medikai jai diagnozavo smegenų mirtį, o jau kitą dieną atjungė gyvybines funkcijas palaikančią aparatūrą ir konstatavo biologinę mirtį. Medikai prieš tai paėmė donorystei tinkamus organus.
Nors teigiama, kad 55-erių metų I.Matijošaitienė aklinoje tamsoje lipo iš antro į pirmą aukštą, nebuvo atmesta ir nužudymo versija. Tačiau daugiau nei septynis mėnesius trukęs tyrimas vis dėlto padėjo sudėlioti taškus: moters mirtis – nelaimingas atsitikimas, o tyčinio nužudymo versija – atmesta.
Marcelijus Martinaitis (g. 1936 m.)
Po sunkios ligos sulaukęs 77 metų, balandžio 5 dieną mirė žinomas poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis. Poetas, eseistas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas išgyveno karą ir pokarį, ir sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu.
Kūrėjas yra išleidęs dešimt poezijos knygų, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei 14 kalbų. 1998-aisiais M. Martinaičiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Eugenijus Malinauskas (g. 1961 m.)
Ne kartą dėl savo ekstremalių pomėgių žvelgęs mirčiai į akis žymus baikeris ir lakūnas Eugenijus Malinauskas balandžio 7 dieną mirė Pasvalio sporto mokyklos baseine, jį pakirto širdies liga.
Buvęs Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, Žinomas ekstremalas, baikeris ir lakūnas E.Malinauskas – plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarp bendraminčių užsienyje. Į jo organizuojamas autotechnikos šventes suvažiuodavo daugybė dalyvių ir žiūrovų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių. Jis ne kartą žvelgė mirčiai į akis: skrisdamas sklandytuvu, jis krito iš maždaug 50 metrų aukščio ant žemės, vienoje aviacijos šventėje lėktuvui jau nusileidus jis versdamasis per galvą šoko nuo sparno ant pakilimo tako.
Vytautas Šapranauskas (g. 1958 m.)
Balandžio 18-ąją Lietuvą sukrėtė skaudi žinia apie skaudžią netektį. Savo bute Vilniuje buvo rastas negyvas populiarus aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Artimieji aktoriaus ieškojo tris paras, tačiau veltui – aktorius nusprendė pats pasitraukti iš gyvenimo nė nesulaukęs kitą dieną turėjusio įvykti jo 55-ojo gimtadienio.
Nors su buvusia žmona Daiva Šapranauskiene augino du vaikus (sūnų Gytį ir dukrą Judrę), jie jau senokai kartu negyveno, o oficialiai išsikyrė tik praėjusių metų rugsėjį. Aktorius ne vienerius metus gyvenimą siejo su gerokai už save jaunesne grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte.
Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė (g. 1918 m.)
Balandžio 25 dieną mirė Lietuvos teatro veteranė, aktorė Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė. Ji priklausė pirmajai Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio dramos) teatro trupei. Balandžio 8 dieną aktorei suėjo 95-eri.
Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė gimė Odesoje, 1935–1940 metais studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, lankė Pirmąją Kauno dramos studiją. Pirmuosius savo vaidmenis ji kūrė Valstybės teatre, nuo 1940–ųjų su pertraukomis vaidino Vilniaus valstybiniame dramos teatre.
Gražina Miniotaitė (g. 1948 m.)
Po Joninių, birželio 25-ąją, užgeso filosofės, politologės, humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Gražinos Miniotaitės gyvybė. Mokslininkei buvo 64 metai, ji garsėjo tarptautinių santykių, feminizmo tyrimais.
Moteris mirė nuo kraujo užkrėtimo – sepsio, tačiau ši diagnozė buvo nustatyta tik pačioje pabaigoje, kai užkrėtimas jau buvo spėjęs padaryti savo piktą darbą. Pasak jos vyro Algirdo Degučio, viskas įvyko per tris dienas – mirtis žmoną pasiglemžė labai netikėtai.
Filomena Taunytė (g. 1925 m.) Birželio 28 dieną užgeso gydytojos Filomenos Taunytės gyvybė. Garsi publicistė mirė eidama 89 metus.
F.Taunytė buvo itin mėgstama žurnalistų pašnekovė tiek internete, tiek spaudoje, tiek televizijoje, nes drąsiai reiškė savo griežtą nuomonę apie sveikatą, ligų gydymą vaistais, dietas, seksualinį švietimą. Gydytoja, pelniusi daugybės pacientų dėkingumą už veiksmingą pagalbą, ne kartą sakė: „geriau gyventi su liga, nei mirti nuo jos gydymo“.
Arūnas Žebriūnas (g. 1930 m.)
Rugsėjo 9 d. mirė lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius Arūnas Žebriūnas. Iki lemtingos dienos 83-ejų vyras dvi gulėjo ligoninėje. Jam buvo diagnozuotas vėžys.
Nepriklausomybės pradžioje A.Žebriūnas pasitraukė iš aktyvios kūrybos ir gyveno kaip atsiskyrėlis, tačiau pastaruosius porą metų jis buvo tarytum iš naujo atrastas. 2010-aisiais jam buvo įteiktas „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybą, po metų – Nacionalinė kultūros ir meno premija.
A.Žebriūnas išgarsėjo kaip menininkas, sugebėjęs sovietmečiu išvengti griežtos cenzūros rankos ir gvildenęs žmogui artimas temas.
Kazys Bobelis (g. 1923 m.)
Rugsėjo 30 d., būdamas 90-ies, mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos veikėjas Kazys Bobelis. Aktyvus visuomenės veikėjas už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje dar seniau buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
K.Bobelis studijavo mediciną, vėliau ėmėsi privačio chirurgo praktikos Čikagoje ir Elgine, priklausė daugeliui JAV ir pasaulio medicinos organizacijų. Nuo 1992 m. gyveno Lietuvoje, kur spėjo išbandyti ir Seimo nario, ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko kėdes, dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitete, vėliau nuo 2000 metų tapo NATO reikalų komisijos narys.
Aušrinė Burneikienė (g. 1961)
Lapkričio 14 d. mirė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. 52 metų teisininkė iki pat mirties gulėjo ligoninėje. Į ją ji pateko dėl kraujo užkrėtimo lūžus rankai.
1999 m. pavasarį Seimo nutarimu A.Burneikienė paskirta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere. Ji tapo pirmąja kontroliere. 2005 metais tarnyba buvo pervadinta dabartiniu vardu - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jai A.Burneikienė vadovavo iki pat mirties. A.Burneikienė ypač prisidėjo prie teisinės valstybės kūrimo ir lygių galimybių užtikrinimo.
