Netrukus kolektyvas ėmė koncertuoti visoje Lietuvoje. Jo nariai juokaudavo, kad darbas grupėje ėmė trukdyti studijoms.
„Tėvai ir dėstytojai mums sakydavo: „Pajuokavote ir pakaks. Laikas pradėti mokytis ir galvoti apie ateitį.“ Tačiau mes jų patarimų nepaklausėme. Ir gerai darėme, – yra pasakojęs G.Ruplėnas. – Mes į kapitalizmą įžengėme anksčiau už kitus. Gyvenome iš savo darbo, nelaukdami, kol mums kąsnį pakiš valstybė.“
Tačiau mokslus G.Ruplėnas vis dėlto baigė. Tiesa, pagal specialybę jis nedirbo nė dienos.
Paklaustas, kodėl tuomet studijavo teisę, atsakydavo: „Mokslas – šviesa. Norint būti kvalifikuotu humoristu, reikia baigti kokius nors mokslus.“
Kai žurnalistai pastebėdavo, kad jo kolega Arūnas Valinskas nėra baigęs aukštojo mokslo, Gintaras atšaudavo: „O kas sakė, kad jis kvalifikuotas humoristas.“
„Dviračio šou“ pagrindinis G.Ruplėno darbas buvo rašyti scenarijus. Tačiau jis šioje laidoje yra ir vadinęs įkyrų žurnalistą. LRT televizijoje jis vedė šou „Musę per pusę“, „Radiocentre“ – žaidimą „Taip. Ne“.
Nors „Dviračio šou“ siela buvo vadinamas Arūnas Valinskas, laidos kūrėjai yra užsiminę, kad daugelis personažų gimė būtent G.Ruplėno galvoje.
G.Ruplėnas ketverius metus dirbo „Radiocentro“ programų direktoriumi. Paklaustas, ar „dviratininko“ įvaizdis netrukdo direktoriaus darbui, humoristas atkirsdavo: „Aš „Dviratyje“ nedarau nieko tokio, dėl ko man galėtų būti gėda.“
Vis dėlto iš šio darbo jis išėjo teigdamas, kad nespėja vadovauti radijo stočiai ir kurti „Dviračio šou“.
„Jis nebuvo pramuštgalvis, tačiau kartais patekdavo į juokingas situacijas", – pasakojo G.Ruplėno kolegos prisiminę, kaip prieš ketverius metus jis pateko į nakvynės namus „Sala“.
Tuomet Gintaras išsikvietė taksi ir automobilyje užmigo. Taksistas neblaivaus vyro negalėjo prižadinti, todėl nuvežė jį į policiją. Pareigūnai nusprendė, kad tokios būklės vyras negali toliau keliauti namo ir nuvežė jį į nakvynės namus „Sala“.
„Pasiausti mėgstu. Tačiau nesu bohemos žmogus, – yra prisipažinęs G.Ruplėnas. – Mane drausmina eteris. Jei į darbą ateičiau su bohemiškais paakiais, vargu ar kiekvieną dieną „Dviratis“ pasirodytų eteryje.“
G.Ruplėnas buvo aistringas medžiotojas. Jis yra prisipažinęs, kad su šautuvu į mišką traukdavo kone kiekvieną savaitgalį.
„Medžioklė - tai malonumas, kuris niekada neatsiperka, – yra juokavęs vyras. – Reikia įsigyti tinkamą aprangą, šautuvą. Tačiau medžioklė – ir puiki terapija.
Kai ištisas valandas sėdi medžiotojo bokštelyje (kartais net užpakalį įskausta nuo sėdėjimo), ir stebi, kas išlįs iš už krūmų, puikiai pailsi."
