Naktį jis įsilaužė į „Radiocentro“ studiją, graužė stalčiuje rastas maisto atliekas, galiausiai ant stalo padėjo kruviną „Anties“ kompaktinę plokštelę ir pasišalino.
Tai vaizdelis, kuris šią savaitę jau plito internete. M.Repšys jame įkūnijo zombį – kaip ir praėjusį šeštadienį PLJS.
Šio ir kitų būsimų filmukų tikslas – pristatyti artėjančius roko grupės „Antis“ koncertus, metų pabaigoje vyksiančius didžiausiose Kauno ir Vilniaus arenose.
Juose bus rengiamos „išzombinimo“ apeigos – tai pagrindinė koncertų, kuriais bus minimas „Anties“ trisdešimtmetis, tema. M.Repšys tapo savotišku šių renginių talismanu – zombiu Martynu, apie kurį dainuojama viename žymiausių „Anties“ hitų „Kažkas atsitiko“.
Rokerį sužavėjo spektaklyje
„Marių pirmą kartą pastebėjau Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“. Jis mane tada tiesiog pribloškė – labai taikliai perteikė vaidmenį.
Kai mūsų šventinius koncertus režisuoti apsiėmė Emilis Vėlyvis, prisiminėme Marių. Jis filmukuose krės visokius įdomius dalykus, gąsdins žmones, o galiausiai metų pabaigoje pasirodys ir mūsų koncertuose.
Jis įkūnija vieną koncerto temų. Mes tiktai dabar išsiaiškinome, kodėl dainuojame „ne tau, Martynai, mėlynas dangus“. Nes tas Martynas – zombis“, – pasakojo „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Jaučia pagarbą „Ančiai“
Pirmasis blynas, juokiasi Marius, nebuvo toks jau skanus. Lęšiai, sukuriantys stiklinį „zombišką“ žvilgsnį, PLJS konferencijoje (ten Marius dalyvavo A.Kaušpėdo pranešime apie dešimt zombio požymių) slydo iš akių, sulaikyti šypseną irgi buvo nelengva.
„Algirdo pasiūlymas mane suintrigavo. Vien dėl „Anties“ smagu veltis į tokį dalyką. Na, jei nuogam žemyn galva kabėti būtų pasiūlęs, turbūt nebūčiau sutikęs“, – nusijuokė Marius.
Kita vertus, „Ančiai“ pagarbą jaučiantis 29-erių aktorius nemeluoja – su šios grupės kūryba iki šiol buvo susipažinęs menkai.
„Žinojau lygiai dvi dainas – „Kažkas atsitiko“ ir „Pokštas“.
Dabar žinau truputį daugiau. Bet „Antis“ man primena „Rammstein“, o „Rammstein“ man patinka“, – paaiškino M.Repšys.
Garsina ir vandens reklama
Jo paties veido nepažinti šiuo metu būtų nelengva. Mariaus veido šiuos porą metų pilna visur – teatre, kine, reklamose.
Nuo artėjančio rudens jis dirbs televizijoje.
Tačiau daugiausia lietuvių dabar jį jau pažįsta kaip tą isteriškai rėkiantį tipą, kišantį ranką į vištą ir taip reklamuojantį mineralinį vandenį.
Reklamos klipas, kurio taip lengvai nepamirši.
Marius dabar gatvėje kartais šaukiamas Vytautu – nuo to niekur nepabėgsi. Užbėgant klausimams už akių – iškepti vištos jis nemoka, pats savo reklamuojamo vandens negeria: „Nes man tiesiog labai neskanu gazuotas vanduo.“ Ir šiaip – kasdienybėje būti tapatinamam su tuo rėksniu iš reklamos Mariui, atrodo, nėra taip jau smagu.
„Reklama tikrai populiari, bet tai normalu – ji gerai padaryta, režisierius Tadas Vidmantas – labai talentingas. Smagu tą reklamą žiūrėti, o šiaip yra su manimi nufilmuotų dalykų, kurie man pačiam visai nepatinka.
Bet kai girdžiu: „O, Vytautas“, man tai atrodo kvaila. Čia lyg aš prieičiau prie Dainos Gudzinevičiūtės ir bandyčiau juokauti – oi, tik nenušaukit manęs.
Kai atvažiavau į PLJS, manęs paklausė – ką čia darysi? Sakau – diskusijoje dalyvausiu. O jie iškart – tai „Vytautą“ reklamuosi? Kartais mane tai tikrai erzina“, – atsiduso aktorius.
Į televiziją – ne dėl pinigų
Nuo rudens jį dar geriau pažins tie, kurie galbūt nesidomi lietuvišku teatru ir kinu, nematė įstabaus Mariaus vaidmens „Išvaryme“ ar interneto hitu virtusio „marozų“ mokyklos vaizdelio, reklamavusio E.Vėlyvio filmą „Redirected / Už Lietuvą!“.
Kartu su kolega Ramūnu Cicėnu Marius taps naujojo TV3 šou „Lietuvos talentai“ vedėju. Pirmosios laidos jau nufilmuotos. Po pirmosios, pasakojama, režisieriai braukė prakaitą.
„Taip, aš gal kartais kalbėdamas esu pernelyg šiurkštus. Ne, ne su dalyviais – man jie patinka, sergu už juos, nors buvo daug tokių, kurių nesupratau – kam jie čia atėjo?
Matyti, kad kai kuriems tiesiog tėvai pasakė – maždaug, sūnau, gerai varai. Nors tam sūnui tikrai ne scenoje vieta.
Tokių tiesiog gaila. Aš pats turiu klausą, tad girdžiu, kai žmogui neduota.
Yra tokių, kurie ten eina laimėti, kiti – pasireklamuoti, treti – pažiūrėti, kas čia bus. Nes tiesiog smalsu.
Kita vertus, televizijoje tu negali būti visiškai nuoširdus. Yra dalykų, kuriuos reikia daryti, ir tiek. Nors Ramūnui iš karto pasakiau – visus tuos „grįšime po reklamos“ geriau tegul sako jis“, – juokėsi M.Repšys.
Atvirai šnekantis aktorius galėtų sugriauti ne vieną mitą apie televiziją. Jis yra sulaukęs pasiūlymų ir dirbti humoro laidoje, ir vesti vieną su pramogomis nesusijusį projektą, ir dalyvauti TV šokių konkurse.
„Didžiausias mitas – kad žmonės televizijoje daug uždirba. Aš į „Lietuvos talentus“ atėjau ne dėl pinigų. Tiesą sakant, atlygis panašus į tą, kurį gaunu už vaidinimą teatre. Prisidursiu prie algos, ir tiek. Man šiaip įdomu pabandyti dirbti televizijoje, nors bet kur aš neičiau.
Kadaise, kai buvau kviečiamas į humoro laidą, buvo pasiūlyta visai nedaug pinigų. Aš pasakiau savo sumą, tai laidos kūrėjai manęs atsisakė. Nieko baisaus“, – numojo ranka Marius.
Šokių projekto jis irgi atsisakė dėl pinigų? „Ne. Aš, beje, labai gerai šoku. Tačiau televizijos šokiuose per daug kičo.“
Kai laidos kūrėjams prireiks gero humoristinio etiudo, jie galės surengti Mariaus ir Ramūno talentų dvikovą.
„Laimėčiau, jei reikėtų skambinti fortepijonu – tikrai geriau tai darau. Taip pat esu stipresnis už Ramūną. Tačiau jis irgi turi pranašumą – yra vyresnis.
Jei rimtai, tai Ramūnas – šaunuolis. Labai talentingas aktorius, turi puikų sąmojį“, – kolegą pagirti suskubo Marius.
Sportas – didelė aistra
Jei televizijoje turėtų visiškai atrištas rankas, jis tikriausiai kurtų laidą apie kovos menus.
Ir šis noras neatrodo keistas tiems, kurie pažįsta Marių.
Atletiško sudėjimo aktorius tik per plauką netapo kūno kultūros mokytoju – prieš pasirinkdamas aktorystę, dvejus metus studijavo Lietuvos edukologijos universitete.
„Būtų įdomu tuos mokslus pabaigti. Jei vieną dieną neturėčiau darbo kaip aktorius, galbūt galėčiau grįžti prie sporto reikalų, įkurti savo sporto klubą ar panašiai. Juokais kartais ir sakydavau, kad toks yra planas – išsireklamuosiu kaip aktorius, o tada dirbsiu treneriu.
Bet laidos apie kovos menus tikrai norėčiau. Gal pavyktų įtraukti ir kuo daugiau jaunimo, gatvėmis mažiau šlaistytųsi“, – susimąstė Marius.
Nelaiko savęs išskirtiniu
Šiandien jis pats pripažįsta – akivaizdžiai yra ant bangos. Kodėl? Atsakymo M.Repšys nežino, bet mano, kad tiesiog atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
„Tai tiesiog sėkmė. Čia kaip su ta pirma mineralinio vandens reklama, kurią įrašėme prieš kelerius metus – bet kas galėjo tai padaryti. Dabar pasiūlymų gaunu nuolat, rudenį bus labai daug darbo teatre.
O prieš keletą metų būdavo akimirkų, kai uždirbdavau šimtą litų per mėnesį. Šeši šimtai buvo daug, o stabili tūkstančio litų alga atrodė svajonė. Dar repetuodamas „Išvarymą“, dirbau prie kompiuterio – rusų interneto svetainei „Yandex“, kuri turėjo būti atidaryta ir Lietuvoje.
Gimė duktė, norėjosi bent kiek padoriau prieš žmoną atrodyti“, – pasakojo Marius.
Šiandien jis, atrodytų, yra žinomas, įsitvirtinęs teatre ir kine. Už Vandalo vaidmenį O.Koršunovo spektaklyje Marius pelnė Auksinį scenos kryžių, o už Vyto vaidmenį Andriaus Blaževičiaus filme „Dešimt priežasčių“ – Sidabrinę gervę.
Netrukus laukia repeticijos Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Borisas Godunovas“, o ir darbų televizijoje bei kine, beveik galima garantuoti, Mariui bus siūloma ir toliau – taip gerai jam sekasi kurti ryškius personažus.
Pasiduoti euforijai Marius neskuba – sakė, kad tam nėra priežasčių: „Nesu kuo nors išskirtinis aktorius. Man dabar sekasi. Visiems patinki, kai tau sekasi. Bet bus ir juodų dienų – toks gyvenimas.
Teatras yra didžiausia mano meilė, meistrystės kalvė, o televizoriaus gali nelikti bet kada“, – blaiviai svarstė Marius.
Nesibaido žodžio popsas
Yra daugybė dalykų, kuriuos jis dar išbandys. Marius dabar automobilyje dažniausiai klausosi Sergejaus Rachmaninovo muzikos, bet sako, kad labiausiai mėgsta repą ir įrašytų dainą su šio stiliaus atlikėjais.
Galbūt jis ilgam įsitvirtins televizijoje, gal vaidins teatre, o gal imsis kitos veiklos – man susidarė įspūdis, kad šio žmogaus galvoje verda daug nenuspėjamų minčių.
