„Neturiu savos šeimos ir krūvos vaikų, kad man reikėtų labai jaudintis, ruošti namus, stalą ir gausybę dovanų. Nėra prieš ką labai demonstruotis. Tad į Kalėdas žiūriu paprastai – nuvažiuoju į tėvų namus, pabūname kartu“, – kalbėjo Marijus.
Dainininkas prisipažįsta, kad iš anksto jo spintoje dovanų tėvams nerasime. Juolab kad jie jau neberašo laiškų Kalėdų Seneliui.
„Paprastai ilgai laužau galvą, ko per savo gyvenimą dar nesu jiems padovanojęs. Sugalvoju, kas tai galėtų būti, tačiau tada svarstau, ar tai, ko nesu dovanojęs, jiems reikalinga. Randu įvairiausių sprendimų. Paprastai dovanas nuperku prieš pat Kalėdas“, – sakė vyras.
Vis dėlto, net gyvendamas vienas, jis neignoruoja Kalėdų dvasios – eglutė jo namuose visada spindi. Jam Kalėdos – prasminga šventė, reiškianti artimųjų šilumą, grožį, primena vaikystę, kuri tuomet kvepėdavo dovanomis, eglišakėmis, mandarinais. Ir dabar tėvų namuose Kalėdos jam kvepia taip pat.
Marijus ir šiandien puikiai pamena, kaip jam išaiškėjo Kalėdų Senelio paslaptis – jis tiesiog pabudęs naktį pagavo tėvą, dedantį dovanas po eglute.
„Apsivilkęs sovietinius apatinius marškinėlius jis šliaužiojo po eglute. Tada man, 6 ar 7 metų pypliui, kilo abejonė, o po to, matyt, kažkaip ta mintis sutvirtėjo savaime. Juk vyresni draugai kieme nuolat tai primindavo.
Negalėčiau sakyti, kad labai dėl šios paslapties atskleidimo nuliūdau ar kaip nors išgyvenau tą faktą. Kai tapau spaliuku ir man pasakė, kad nėra Dievo, buvo kur kas liūdniau nei žinant, kad neegzistuoja Kalėdų Senelis“, – sakė M.Mikutavičius.
Ko šiandien jis pats paprašytų Kalėdų Senelio? Marijui svarbiausia – kad nebūtų karo, nes jo bijo. O jei ko negali padovanoti sau pats, vadinasi, to daikto jam nelabai ir reikia.
