Šiųmetės Kūčios ir Kalėdos Ž.Grigaičiui buvo kitokios nei anksčiau. Gruodžio 24-ąją verslininkas praleido debesyse. Vyras iš Vilniaus skrido į Vieną (Austrija), o paskui – į Stambulą (Turkija).
Kalėdų rytą jis buvo Bankoke (Tailandas), o vakare pasiekė kelionės tikslą – Melburną (Australija). Ten su žmona Elle ir jos sūnumi Žilvinas sėdo valgyti Kūčių vakarienės.
„Tai pirmi metai, kai per Kūčias kartu nebuvo nei mamos, nei tėčio. Anksčiau šiuos vakarus leisdavau su jais Kaune. Dabar patraukiau į svetimus kraštus. Taip gal net ir geriau. Mažiau širdį skaudėjo, nors ir buvo keista, kad nereikėjo rūpintis kūčiukais, aguonų pienu“, – atvirai kalbėjo Ž.Grigaitis.
Nors žmonos gimtinėje laukė gražiai supakuotos dovanos, vyras tvirtino, kad šios šventės Australijoje ir Lietuvoje minimos labai skirtingai. Krašte, kur šilta ir šviečia saulė, žmonės eina į paplūdimį, maudosi, deginasi.
Naujųjų metų išvakarėse Ž.Grigaičio mintys sukosi apie jų sutiktuves. Vyras neslėpė, kad žmona susilaužiusi pėdą ir negali laisvai judėti, todėl šokti iki paryčių neteks.
„Minčių ir kvietimų yra įvairių, tačiau kur tiksliai sutiksime 2016-uosius, dar nenusprendėme. Galbūt su didele bičiulių draugija jų namuose Melburne, o gal Sidnėjuje prie garsiojo Operos teatro. Dar turime svajonę skristi į Šiaurės ašigalį. Australijoje tokia pramoga organizuojama“, – tvirtino Ž.Grigaitis.
– Kuo naujametė naktis jums yra ypatinga?
– Ši naktis – metų virsmas, kuriam atėjus kaskart susimąstau, kokie buvo praėjusieji metai, ką pavyko pasiekti, ko netekau. Tą naktį visada pasižadu, ką kitais metais turiu padaryti, ko nedaryti.
– Ir ką sau pažadėjote?
– Susitikti su mokyklos laikų bičiuliais, kurių nemačiau keliolika, o gal net dvidešimt metų. Daugelis jų išsibarstę po pasaulį, tačiau būtų smagu vėl susitikti.
– Ko įprastai linkite sau ir kitiems šią naktį?
– Dažniau sustoti ir rasti laiko artimiems žmonėms, parodyti jiems daugiau dėmesio, meilės, šilumos. Juk jokie materialūs dalykai neatstos apkabinimo, nuoširdaus pokalbio, jausmų.
– Be ko neįsivaizduojate Naujųjų nakties?
– Be taurės prancūziško šampano. Naujuosius metus esu sutikęs įvairiuose pasaulio kampeliuose, bet visada už juos kėliau šampano taurę.
– Galbūt šampano taurę kelsite du kartus – Australijos ir Lietuvos laiku?
– Žinoma. Lietuvos ir Australijos laikas skiriasi 9 valandomis. Todėl taurę su visais čia esančiais pirmąkart kelsiu vidurnaktį, o paskui teks ryte, kai jūs dar tik sutiksite 2016-uosius.
– Sutinkant Naujuosius jums labiau patinka karnavalo siautulys, o gal ištaiginga vakarienė restorane?
– Smagu ir tas, ir tas. Priklauso nuo to, kur ir su kokia draugija esu. Kiek yra tekę lankytis Azijos šalyse, ten visada įspūdingi kaukių baliai. Kitose vietose smagu senuosius metus palydėti prabanga ir gera nuotaika dvelkiančioje namų aplinkoje ar restorane.
– Naujametę naktį įprastai šėlstate iki paryčių?
– Yra buvę visko. Ne kartą Melburne po Naujųjų metų sutiktuvių šventės ėjome prie vandenyno pasitikti saulės.
– Per šventes gerai išsimiegoti tikriausiai nepavyksta. O kiek valandų turėtumėte miegoti, kad pailsėtumėte?
– Švenčių laikotarpiu miego tikrai nebūna per daug, o poilsio man reikia 6–7 valandų per parą.
– Ar dažnai jus aplanko sapnai? Tikite jų pranašystėmis?
– Nežinau kodėl, bet Australijoje sapnuoju daugiau nei Lietuvoje. Būna ir gerų, ir blogų sapnų. Vieni ryškūs, spalvoti, kiti blankūs. Ką susapnuosiu, neretai priklauso ir nuo vakare žiūrėto filmo.
Sapnų pranašystėmis aklai netikiu, bet kartais iš smalsumo panaršau internete, ką vienas ar kitas sapne regėtas vaizdinys reiškia.
– Koks jums yra tobulas rytas?
– Kai niekur nereikia skubėti ir galima mėgautis dangumi, saule, išgerti stiklinę vandens su citrina, pavartyti spaudą, apgalvoti, ką tą dieną turiu nuveikti, pasimankštinti. Melburne labai smagu ryte pabėgioti prie vandenyno.
– Kaip dažnai keliaujant pavyksta prisiderinti prie skirtingų laiko juostų? Miego ritmas nesutrinka?
– Nuskridus į Australiją prisiderinti prie laiko juostos nesudėtinga. Pakanka paros. O grįžus į Lietuvą normalus miego ritmas grįžta po 4–5 dienų.
