Užsienyje sėkmingai modeliu dirbusi lietuvė pati save naikino – norėdama turėti vis dailesnį kūną, laikėsi alinamų bado dietų.
„Kelis mėnesius gyvenau faktiškai nieko nevalgydama – dienos racionas neturėjo viršyti 120 kalorijų.
Taigi leisdavau sau išgerti du puodelius kavos su riešutų pienu ir suvalgyti agurką, – LRT televizijos laidos „Gyvenimas“ kūrėjams pasakojo Paula. – Tai kaip žaidimas su degtukais: klaidingas žybtelėjimas, ir žvelgi mirčiai į akis. Buvo 50–55 procentai, kad man sustos širdis.“
Žingsniuodama gatve Paula įdėmiai nužvelgia praeivius, ypač – jaunas merginas. Neseniai sėkmingą modelio karjerą užsienyje dariusi dvidešimtmetė iškart atpažįsta, kuri jų savo organizmą alina dietomis, badu ar kovoja su itin pavojingu mitybos sutrikimu – anoreksija.
Šią ligą jai pačiai pavyko įveikti tik iš antro karto, todėl Paula įsitikinusi, kad skaudi jos patirtis gali padėti ne vienai į tokią padėtį patekusiai merginai.
Kaune studijuojanti Paula sakė apetitu nesiskundusi nuo mažens, tačiau smulkaus sudėjimo merginai sukti galvos dėl svorio niekada nereikėjo.
„Būdavo ir picų naktimis, ir cepelinų, ir bulvių traškučių, ir šokoladų. Pervalgydavau visus savo draugus ir nesukdavau dėl to galvos – mano medžiagų apykaita buvo greita“, – aiškino Paula.
Mergina augo su mama ir močiute, buvo soti ir laiminga. Gamta jai nepagailėjo išvaizdos, todėl nieko nuostabaus, kad dar paauglystėje gražuolę lietuvaitę pastebėjo modelių agentūros atstovai.
Skaistaveidė mergina didelėmis akimis ir lieknu kūnu netrukus stojo prieš fotoobjektyvą.
Smagus žaidimas blyksčių šviesoje jai labai patiko. Kamera mylėjo Paulą – fotografai vienu balsu tvirtino, kad jos laukia sėkminga modelio karjera.
Svaigi karuselė ją įsuko akimirksniu. Sulaukusi pilnametystės Paula sužibėjo konkurse „Lietuvos svajonių mergina“. Iškart po to dėmesį į ją atkreipė ir naujų veidų ieškančios užsienio modelių agentūros. Lietuvės bruožai ypač tiko Amerikos rinkai.
Televizijos laidoje mergina pasakojo, kad tuomet pajuto, jog visas pasaulis jai krinta po kojomis.
Tačiau netrukus jos gyvenimas pasikeitė. Merginos šeimą sukrėtė skaudi netektis: netikėtai mirė močiutė.
„Pas močiutę visada ateidavau po pamokų, manęs laukdavo paruošti pietūs, ji rūpinosi, kad visada būčiau soti. Kai ji išėjo, atrodė, kad nebeliko kam tuo rūpintis.
Man į galvą pradėjo skverbtis mintis: jei būsiu alkana, gal ją susigrąžinsiu. Kai prarandi artimą žmogų, visko prisigalvoji. Ko gero, giliai pasąmonėje badavimas atrodė kaip kelias prie jos priartėti. Ir išties vienu metu atsidūriau ant gyvenimo ir mirties ribos“, – anoreksijos ištakas prisiminė Paula.
Kelios badavimo dienos netrukus virto savaitėmis. Mama verkdavo, atnešusi lėkštelę maisto prašydavo valgyti, bet duktė nieko nenorėjo girdėti.
Mama ieškojo pagalbos, nešdavo knygų, pati skaitydavo straipsnius, patėvis versdavo straipsnius iš anglų kalbos, bet artimųjų rūpinimasis negalėjo užpildyti tuštumos, kurią iškeliaudama Paulos širdyje paliko močiutė.
Jai galvoje po kiek laiko pradėjo suktis mintys apie pabėgimą nuo šeimos, kelionę į tolimus kraštus, kur galėtų užmiršti sielvartą ir vėl atsistoti ant kojų.
Likimas kaip tik tuo metu jai atsiuntė netikėtą progą – lietuvė sulaukė pasiūlymo nusifilmuoti vieno garsiausių Kolumbijos atlikėjų Felipe Ospinos vaizdo klipe.
Įtikinti motiną išleisti ją į tolimą kraštą nebuvo sunku – užteko tvirto pažado nuolat rašyti, ką, kiek ir kada valgo. Motina vylėsi, kad atstumas ir nauja veikla liūdinčiai dukteriai išeis į naudą.
Kolumbijoje Karibų jūros vėjas ir gaiva iškart užbūrė lietuvę. O darbas su Lotynų Amerikos dievuku F.Ospina padėjo kuriam laikui slogias mintis nustumti į šalį. Kalbos apie puikius merginos darbo rezultatus netruko pasiekti modelių medžiotojų ausis.
Dar viešėdama Kolumbijoje Paula sulaukė pasiūlymo vykti dirbti į Kiniją. Šešios modelių atrankos per dieną, kone kilometrus nusidriekusios jaunų merginų eilės kovojant dėl įspūdingo dydžio sutarčių – taip lietuvės gyvenimas atrodė Kinijoje.
„Iš kitų merginų esu girdėjusi, kad konkurentės vienos kitoms į maistą pridėdavo laisvinamųjų, griebdavosi kitokių būdų pakenkti, bet pačiai to patirti neteko, – prisipažino modelio karjeros siekusi lietuvė. – Man pasitaikydavo draugiškos kambario draugės. Tiesa, dingdavo maistas, dušo priemonės, tad reikėdavo viską rakinti kambaryje.“
Paula sakė, kad Kinijoje itin gajus liekno kūno kultas, todėl ne viena ten dirbanti manekenė save alina badu. Lietuvė su kitomis merginomis keisdavosi patarimais, ką valgyti, kad, ginkdie, nesustorėtų, kaip kuo greičiau iš organizmo pašalinti suvalgytą maistą.
Mergina kasdien save apžiūrinėdavo veidrodyje – nors nyko akyse, matomas atvaizdas jos nė kiek negąsdino.
Psichologai tikina, kad sergančiųjų anoreksija smegenys nepriima tikrovės. Iki pavojingos ribos sulysęs kūnas tokiems žmonėms gali atrodyti apkūnus ir atstumiantis.
Per vieną fotosesiją išsekusi lietuvė susmuko visų akivaizdoje. Aplinkiniai labai išsigando, pasodino ant kėdės, davė vandens ir jau po kelių minučių liepė tęsti darbą prieš fotoobjektyvą.
Šis atsitikimas privertė gražuolę susimąstyti, ji nutarė į savo valgiaraštį įtraukti šiek tiek daugiau daržovių.
„Mano organizmas jau buvo taip atpratęs nuo maisto, kad suvalgiau du kukurūzus ir kitą dieną atsikėliau dešimt kilogramų sunkesnė – organizme susikaupė skysčių. Tai vadinamasis atmaitinimo sindromas, kai atsiranda elektrolitų disbalansas, o tai labai pavojinga gyvybei.
Pradėjau tinti, ėmė trikti inkstų veikla, nežinojau, kas darosi, o būdama tokios išvaizdos nebegalėjau gauti darbų. Agentūra greitai nupirko bilietus ir išsiuntė į namus gydytis. Gavau vaistų, kad atlaikyčiau skrydį, nes iškilo grėsmė, kad sustos širdis“, – netikėtai nutrūkusią modelio karjerą prisiminė P.Čepinskaitė.
Įveikusi tūkstančius kilometrų, visiškai išsekusi Paula grįžo namo. Išvydusi dukterį, motina vos neapalpo. Medikų rankose atsidūrusios Paulos laukė ilgas ir sudėtingas gydymas.
„Buvau įsitikinusi, kad nuo valgymo sutrikimų niekada nepasveiksiu, netikėjau, kad kas nors padės, tad po poros savaičių pabėgau iš ligoninės“, – pasakojo Paula.
Įtikinusi medikus, kad nuo šiol maitinsis normaliai, Paula grįžo namo, tačiau ir toliau skaičiavo kiekvieną į burną dedamą kąsnį. Badas iš jos gyvenimo niekur nedingo – vis dažniau jai darėsi silpna, temo akyse.
„Pamenu, kai su šeima kur nors vykdami sustodavome pakelės užeigoje, pasiimdavau tik salotų ir negalėdavau sulaikyti pykčio matydama, kad tėvai, brolis, sesė sočiai užkandžiauja. Aš irgi to labai norėjau, bet negalėjau sau leisti, nes save kontroliavau.
Sirgdamas šia liga kontroliuoji savo porcijų dydį, nevaikštai į restoranus, nes patiekaluose gali būti įpilta lašelis aliejaus ar įbertas žiupsnelis cukraus. Tavo gyvenimas tampa visiškai kontroliuojamas, visos mintys sukasi vien apie maistą“, – anoreksijos simptomus vardijo buvusi ligonė.
Dabar Paula gali ramiai kalbėti ne tik apie kovą su anoreksija, bet ir apie tada ją lydėjusius pašaipius užuojautos, o kartais siaubo kupinus praeivių žvilgsnius.
„Kai galiausiai prasidėjo haliucinacijos, vėl kreipiausi į medikus. Man padarė kardiogramą, paaiškėjo, kad organizmui labai trūksta kalio, o jis svarbus širdies veiklai. Atsidūriau ligoninėje, man prijungė lašelinę“, – pasakojo buvusi ligonė.
Paula įsitikinusi, kad nei artimųjų ašaros, nei maldavimai nepadės, jei pats nenorėsi išgyti nuo protą vis aptemdančios ligos – anoreksijos.
Vos prieš pusmetį P.Čepinskaitė užvėrė ligoninės duris, šįkart tvirtai jausdama pagrindą po kojomis ir žinodama, kad jos gyvenimas pasikeitė. Dabar dvidešimtmetės telefono ekrane penkis kartus per dieną sumirksi priminimas, kad atėjo laikas valgyti.
Ji drąsiai atsidaro šaldytuvą ir iš naujo mokosi mėgautis seniai pamirštais skoniais ir kvapais. Paula nebeskaičiuoja kalorijų, o kiekvienas priaugtas kilogramas ją priverčia nusišypsoti vis plačiau.
Parengė Milda Augulytė
