Kai smalsi klasės auklėtoja jaunesniosios Vytauto Šerėno dukters Rytės paklausė, ar ji nesanti „to“ Šerėno vaikas, paauglė nedvejodama papurtė galvą: „Ne, aš jo net nepažįstu.“
Perėjus į naują mokyklą auklėtoja pasitaikė itin atkakli, todėl po poros dienų susirado Šerėnaitę ir jai pranešė, kad viską išsiaiškino – Šerėnaitė esanti „to“ Šerėno vaikas.
Toks elgesys mergaitei pasirodė kiek keistas, nes abi dukterys – vyresnioji Gintė ir jaunesnioji Rytė – seniai buvo pripratusios, kad visi ima kvatotis, vos jos ištaria savo pavardę.
Tačiau mokykliniai pokštai – jau praeitis. Vilniaus pakraštyje gyvenanti Vytauto ir Dalios šeima karaliauja dideliame bute. Rytė baigė kultūros istorijos ir antropologijos bakalaurą ir dabar erzina tėvus, kad jos tikslas – išsilaikyti teises ir kiek pakeliauti. Gintė tęsia kalbų magistro studijas.
„Jos išsirinko pačias nepraktiškiausias studijas ir dar jomis didžiuojasi“, – juokdamasi įsiterpė ekonomistė Dalia Šerėnienė, suvalkietė.
Tėvas V.Šerėnas dukterų ateitį pranašauja taip: „Eis į doktorantūrą. Geriau pats blogiausias mokslas negu pats geriausias nedarbas.“
Dukterys apie tai turi savo nuomonę, bet neskuba jos aiškinti tėvams.
Kelionei į Suomiją vadovavo dukterys
Šerėnai sako, kad jų dukterys vaikystėje ir paauglystėje nebuvo pėsčios ir visada turėjo savo nuomonę.
„Mūsų namuose tylių nėra: mes visi mėgėjai garsiai parėkti“, – paaiškino šeimos savivaldos principus Dalia.
Sykį šeimos galva sumanė, kad visa šeima privalo dalyvauti kelionėje į užsienį, ir išrinko Suomiją.
„Sugalvot buvau greitas, bet paskui atsiminiau, kad nemoku anglų kalbos. Sakau dukterims: jeigu jūs vietoj manęs kalbėsite – vežu. Jeigu ne, – tupim namie!“ – pasakojo Vytautas.
Taip jie automobiliu išmaišė visą Suomiją ir net nuvažiavo į Rovaniemio miestelį šalies šiaurėje, kur gyvena Kalėdų Senelis. Toji kelionė su dukterimis taip įstrigo į atmintį, kad tėvas spalvotą nuotrauką su suomių Kalėdų Seneliu mėgsta įkurdinti namų televizoriaus ekrane ir retsykiais pasižiūri, kad įsitikintų, kaip greitai skuodžia laikas.
Toje nuotraukoje televizininko veido išraiška sakyte sako: „Tik pagalvok – labai čia man rūpi tas Kalėdų Senis!“
Kaip ekonomistas tapo „Dviračio žinių“ veidu
Kas įsivaizduoja, kad televizininkas V.Šerėnas visą gyvenimą linksmino žiūrovus „Dviračio šou“, didžiai klysta.
„Tu pirmiausia paklausk, kas parašyta V.Šerėno disertacijoje ir kodėl jis tapo ekonomikos mokslų daktaru“, – kurstė mane buvusi kolegė Daiva Rinkevičiūtė, „dviratininkų“ karjerą sekusi nuo pirmųjų žingsnių.
Neįtikimiausias V.Šerėno biografijoje atrodė faktas, kad 1993 metais jis dirbo valstybinėje Kainų ir konkurencijos tarnyboje.
„Tos įstaigos pavadinime kažkada buvo 18 žodžių. Kadangi nepajėgiau jų įsiminti, tai ir išėjau“, – pokštavo V.Šerėnas.
„Ar tokia specialybė buvo jūsų pašaukimas?“ – nustebusi paklausiau.
„Studijuoti Pramonės ekonomikos fakultete stojau po kariuomenės. Ten būdavo nemažas konkursas ir reikėjo gerų pažymių, o aš buvau baigęs politechnikumą, bet mano balai neblizgėjo“, – neslėpė V.Šerėnas.
Baigęs politechnikumą jis buvo paskirtas dirbti tarpmiestinėje telefono ryšio stotyje.
„Buvo labai nuobodu. Atsikeldavau anksti rytą, bėgdavau penkis kilometrus, eidavau į darbą, ten atsėdėdavau, paskui su kompanija traukdavau prie „larioko“ alaus, o kitą dieną – viskas iš naujo“, – pasakojo Vytautas.
Kažkas iš jo kaimo patarė V.Šerėnui pasimokyti parengiamajame skyriuje ir stoti į aukštąją.
„Kai pamačiau, kad ekonomikos studijuoti stoja aukso medalininkai, buvau bepaspaudžiąs uodegą, nes mano vidurkis buvo tik 4,2 (pagal penkiabalę sistemą). Bet kai priėmė, buvau labai patenkintas, nes studijavo 23 merginos ir tik trys vyriokai po kariuomenės“, – aiškino V.Šerėnas.
Ekonomikos studijų dovana – suvalkietė žmona
Studijuodamas Vytautas įsižiūrėjo Dalią, dviem kursais jaunesnę ekonomikos studentę.
„Vedžiau tik sulaukęs 30-ies, senbernio amžiaus. Bet ir ji anų laikų supratimu jau buvo senmergė – net 24 metų“, – aiškino V.Šerėnas.
„Aš irgi vienais metais jau buvau viršijusi nuotakos metų limitą, nes jaunamartė privalėjo ištekėti iki 23-ejų“, – nusijuokė Dalia.
Dalios mama apie poros vestuvinę nuotrauką pasakė: „Abudu atrodo it žemę pardavę.“ Tai buvo tikras suvalkietiškas įvertinimas.
Kad žemės nereikėtų pardavinėti, V.Šerėnas su draugais užsidirbdavo papildomai iš humoristinių pasirodymų.
Honoraras triskart viršijo stipendiją
“Apie 1987 metus rinka pramogų verslui buvo labai palanki, nes beveik tuščia. Mūsų humoristinių koncertų pradžia buvo prievartiniai renginiai, kuriuos reikėdavo sugalvoti per studentiškų būrių pasirodymus. Tačiau vėliau mus mielai kviesdavo koncertuoti įmonės ir už pasirodymus mokėdavo.
Stipendija – tik 30 rublių per mėnesį, o humoro pasirodymas – 100 rublių per vakarą. Pasidaliji, turi antrą stipendiją ir dar pats pasilinksmini“, – aiškino V.Šerėnas.
Tokios proporcijos tikrai skatino labiau domėtis humoru negu ekonomika.
Būsimųjų „dviratininkų“ šutvė koncertuodama ėmė važinėti po Lietuvą ir labai išpopuliarėjo.
„Kaip baigęs ekonomikos mokslus vadovavausi aiškiais principais: atlyginimas turi garantuoti šeimos išlaikymą. Suskaičiavau, kad dirbdamas valstybės tarnyboje to padaryti negaliu“, – prisipažino TV žvaigždė.
Kodėl „dviratininkai“ lindo į politiką
„Dviračio šou“ ir „Dviračio žinių“ stiprybė nuo pat pradžių buvo politinė satyra.
„Mes todėl išsilaikėme eteryje tiek metų, kad esame pati tikriausia aktualijų laida. Vos kas įvyksta – pateikiame savą įvykio versiją ir ji būna gerokai įtaigesnė negu vaizduojamo politiko rimti aiškinimai, kas iš tikrųjų įvyko“, – sakė V.Šerėnas.
Kai „dviratininkai“ akis į akį susidurdavo su pavaizduotais politikais, visi kaip vienas kartojo, kad laidos apie save nematė, bet jiems kažkas sakė.
Labiausiai laidos rengėjams pagelbėdavo tie, kurie imdavo su laidos autoriais kovoti.
„Į teismą buvo padavęs politikas iš Žemaitijos. Pasijuokėme, kad jis siūlė pataisą nekilnojamąjį turtą parduodantiems vyresniems žmonėms pas notarą atsinešti psichiatro pažymą, ar jie tebėra sveiko proto. Šiaip jau galioja paprasta taisyklė: kuo žemesnio rango politikas, tuo skausmingiau reaguoja“, – sakė V.Šerėnas.
V.Uspaskichui išpopuliarino biznį
„Ko reikia, kad žmogus atsidurtų jūsų laidoje ir apie jį būtų sukurtas siužetas?“
„Žmogus, kuris padarė nesąmonę, dar nenusipelnė tapti mūsų herojumi. Svarbiausia sąlyga – kad jis būtų žinomas nesąmonių darytojas“, – aiškino humoristas.
Kai „dviratininkai“ ėmė cituoti politiką Viktorą Uspaskichą ir nuolat ekrane kartoti frazę „geras vaizdzelis“, verslininkas vikriai taip pavadino konservuotus agurkus, bet honoraro laidos autoriams nesumokėjo.
„V.Uspaskichas paskui gyrėsi, kad mūsų sugalvotą pavadinimą net patentavo, kad kiti gudruoliai tokio puikaus nenukniauktų“, – juokėsi humoristas.
Kaip A.Valinskas vaizdavo politiką
„Papasakokite, kaip buvęs jūsų kompanionas Arūnas Valinskas sugalvojo eiti į politiką. Ar dalyvauti prezidento rinkimuose jis siūlė jums? Kaip reagavote?“
„Arūnas siūlė prezidento rinkimus paversti pokštu. Man nebuvo priimtina, nes maniau, kad šito nepavyks padaryti solidžiai. Be to, šios rūšies humoras labai brangus – reikia paduoti paraišką, vėliau atsiskaityti už paramą. Prezidento rinkimai buvo labiau laidos reklama negu tikras bandymas. Bet iš 17-os kandidatų netikėtai atsidūriau ketvirtoje vietoje. Tikrai buvau dėl to maloniai nustebęs“, – prisipažino V.Šerėnas.
„O ką manote apie paties A.Valinsko darbą Seime?“
„Jeigu jis iš tikrųjų būtų dirbęs, gabumų ir žinių jam būtų užtekę, tačiau jis to tiesiog nedarė“, – patraukė pečiais V.Šerėnas.
