Vyriausiu pasaulyje reguliarių TV laidų vedėju tituluojamas A.Čekuolis atsisveikinimo vakarą kolegoms surengė lapkričio 17-ąją.
Tačiau LRT televizijos žiūrovai iki metų pabaigos dar matys iš anksto įrašytas jo „Popietes su A.Čekuoliu“.
Kitą dieną po išleistuvių vyras gatvėje pargriuvo ir jam skilo dubens kaulas.
Žinomam žurnalistui, rašytojui ir keliautojui lapkritis ne pirmi metai atneša nelaimių. Pernai kitą dieną po gimtadienio, kurį švenčia lapkričio 10-ąją, A.Čekuolis taip pat buvo atsidūręs ligoninėje.
„Kai kada susiduriu su mistiniais nutikimais, – sakė jis. – Visada du mėnesius iki gimtadienio jaučiu jėgų antplūdį. Per gimtadienį įvyksta lūžis ir jėgos išsenka.
Pernai, kitą dieną po gimtadienio, aš tris kartus praradau sąmonę.
Kai nuvežė į Santariškių ligoninę ir padarė kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad raudonųjų kraujo kūnelių yra maždaug 100 kartų mažiau, nei turėtų būti.
Šiemet labai bijojau, kad viskas pasikartos. Todėl visus darbus atlikau iki lapkričio 10 dienos. Gėriau papildus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, sveikai maitinausi.“
Dėl skilusio dubens kaulo A.Čekuoliui kurį laiką teks praleisti ligoninėje.
Taip pat teks atidėti planuotą kelionę. Šią savaitę jis su žmona Edita (62 m.) ketino dviem mėnesiams išvykti į Kanarus ir ten rašyti knygas.
„Nežinau, kas yra poilsis, to niekada neturėjau, – kalbėjo žurnalistas ir rašytojas. – Man poilsis yra darbas.
Geriausiai mano sąmonė veikia vadinamąją vilko valandą – maždaug nuo pusės trijų nakties iki penktos valandos ryto.
Jei per parą neparašau nors vieno puslapio, susergu. Į Kanarus vyksime, nes ten pigiau nei Palangoje, ypač kai iš namų išsiruošiama ilgesniam laikui.
Kokias knygas ten rašysiu? Galiu pasakyti, kad dabar su įvairiomis idėjomis flirtuoju kaip su panelėmis. Pažiūrėsime, kuri panelė parodys didesnę agresiją ir veržlumą, tą pirmiau ir suvedžiosiu.“
E.Čekuolienė sakė, kad jos vyras be darbo ir be streso numirtų.
Tad kai susiruoš vykti į Kanarus, ji žadėjo iš lagaminų išimti batus ir drabužius, kad tik tilptų Algimantui rašant reikalingos knygos, rankraščiai.
– Tikriausiai charakteris lėmė, kad jūsų darbingumas, nesibaigiantys užmojai nuolat stebina?
– Taip, aš patenkintas savo charakteriu. Esu įpratęs viską daryti gerai ir iki galo.
Kai įstojau į Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą, po dviejų mėnesių supratau, kad neturiu iš ko gyventi.
Tėvai mokytojai negalėjo manęs išlaikyti. Tėvas, išlydėdamas į mokslus, nusiėmė nuo pečių savo smetoninį paltą ir pasakė, kad tai vienintelis dalykas, kurį gali man duoti. Dar mokslų pradžioje susirgau plaučių uždegimu, jį pakeitė lengva tuberkuliozės forma.
Grįžau į Vilnių, mane nusiuntė į vaikų sanatoriją, nes bijojo, kad suaugusiųjų sanatorijoje galiu rimtai susirgti tuberkulioze.
Po aštuonių mėnesių grįžau į institutą. Dieną naktį mokiausi.
Pasivijau kurso draugus ir tuo sujaudinau dėstytojus. Jie tokio uolaus studento nebuvo matę. Aš pradėjau gauti padidintą stipendiją ir sėkmingai baigiau studijas.
Paskui buvo jūra, kelionės, spaudos žurnalistika, galiausiai televizija.
Kodėl atsisveikinau su televizija? Fiziologiškai galiu dirbti, prieš laidą išgerti stiprios kavos, vartoti homeopatines tabletes, kurias geria dainininkai stiprindami balso stygas, bet žinau, kad ekrane jau neatrodau patraukliai. Niekas apie mane nepasakys, kad laidą veda simpatiškas vyras.
– Ką veiksite toliau?
– Seniai išmokau numatyti savo ateitį porą metų į priekį. Dabar baigiu rengti kelionių knygą, kurioje kalbu apie pasaulio salas. Žinau, kad 2018 metais išleisiu apysakų ir apsakymų knygą.
Pasąmonei duodu komandas ir viskas vyksta taip, kaip noriu.
Žinoma, nerealių dalykų niekada nenorėjau. Gal tik troškimas sovietmečiu pamatyti platųjį pasaulį atrodė nerealus. Tai įgyvendinti padėjo laivynas. Jūroje plaukiojau 11 metų, pamačiau daug įdomių kraštų.
– Ar nebuvo minčių pabėgti iš Sovietų Sąjungos?
– Nebuvo. Kai plaukiojau, ir žurnalistu dirbau, ir knygas rašiau.
Man buvo baisu net pagalvoti, kas yra rašytojas be skaitytojų. Pažiūrėkite, kas nutiko mūsų vargšams rašytojams, kurie pabėgo į Vakarus. Jie nustojo kurti, tapo užmiršti ir nereikalingi.
Padovanojo ir pledą
– Per 20 metų parodyta apie 1000 laidų „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Paskutinė laida bus apie biurokratiją.
– Atsisveikinimo renginyje LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius A.Čekuoliui įteikė garbės svečio leidimą 15 metų įeiti į LRT pastatą ir pledą, kad būtų šilta rašant knygas.
Puikiai nusiteikęs A.Čekuolis pajuokavo: „Jei nebūtumėte įteikę to leidimo, būčiau bandęs išsaugoti raktą. Čia gi kava skanesnė. Be to, žiūrėkite, kokios moterys į mane žiūri ir kokie vyrai pavydi tų moterų žvilgsnių.“
