M.Mikutavičius paatviravo apie tai, ką ir kur mokėsi, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyveno, ko tikėjosi iš mokyklos bei universiteto ir ką juose gavo. Taip pat – kaip įvairius mokykloje ir universitete įgytus gebėjimus reikėtų panaudoti kuriant savo ateitį.
Marijus pakeitė penkias mokyklas. Pasirodo, iki penktos klasės mokslai jam sekėsi puikiai, tačiau vėliau pradėjo šlubuoti visi tikslieji mokslai: algebra, fizika ir chemija.
„Tikslieji mokslai man nebuvo įdomūs ir sunkiai sekėsi. Taip nusprendęs susikūriau daugybę problemų. Galiausiai per trejus metus nusmukau į tokias žemumas, kad nebūčiau perėjęs pradinio fizikos vadovėlio. Trys akmenys mane skandino mokykloje, tai darėsi nepakeliama. Vis tikėdavausi, kad mokytojai manęs pasigailės“, – renginyje kalbėjo dainininkas.
Dėl to kilo konfliktų ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Bet užtat vyras puikiai išmanė visus kitus mokslus – istoriją, literatūrą, kalbas, geografiją.
„Būdavo labai keista: vieni mokytojai manyje matydavo nevykėlį, o kiti užstodavo ir sakydavo, jog esu labai geras mokinys. Tuo metu mano vidurkis siekdavo ketvertą.
Mano klasės auklėtoja buvo fizikos mokytoja, tai kol visi spręsdavo klausimus, aš su ja kalbėdavau apie užklasines veiklas. Todėl ji man išvesdavo trejetą, kad manęs nepaskandintų“, – juokėsi jis.
Marijus mokyklos pasiilgsta ir iki šių dienų, kaip sako, sapnuoja baisiausią sapną – algebros pamoką.
Vos tik baigęs mokyklą Marijus jautėsi sutrikęs, nes nežinojo, ką mokytis.
„Žinojau, kad be tiksliųjų mokslų Mindaugo tilto nepastatysiu. Liko tik humanitarinės specialybės – istorija, filologija. Filologijoje mokytis man atrodė ne lygis – ten vienos moterys, neva atrodysiu nekietai. Todėl ir stojau į žurnalistiką – ne dėl to, kad ją mėgčiau, bet kur nors tiesiog reikėjo stoti.
Tuometis mūsų parlamentas buvo išsikovojęs, kad jeigu žmogus įstoja į aukštąją mokyklą, jo neima į tarybinę armiją. Tai buvo pretekstas mokytis“, – juokavo Marijus.
Studijų metai dainininkui labai patiko: dabar jo kurso draugai dažnai matomi viešojoje erdvėje ir yra puikūs savo srities specialistai.
„Visi įstojome ties lūžio metais, kai niekas nežinojo, kokia tikroji žurnalista turi būti. Prieš mus ji buvo korumpuota, tarsi tuometės valdžios įrankis, iš esmės visa informacija buvo nuleidžiama iš viršaus – žurnalistika visai nederėjo su ta žurnalistika, kurią mes turime dabar, nepriklausoma.
Taigi, kokia turėjo būti naujoji žurnalistika, neaišku. Mokėmės iš kelių anglų kalba parašytų vadovėlių, kad susidarytume įspūdį, kaip atrodo žurnalistika Vakaruose.
Aš sakyčiau, kad studijos buvo labai smagios, turėjome gerus dėstytojus, tarp jų buvo ir istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. Žodžiu, smagiai studentavome su daug alaus ir cigarečių“, – pokštavo jis.
Vėliau Marijus įsidarbino sovietmečiu populiariame mėnesiniame žurnale „Jaunimo gretos“.
„Vėliau mes tą žurnalą subankrotinome taip, kad po pusės metų jį nustojo pirkti. (Juokiasi.) Be to, tuo pat metu rašiau žurnalui „Tik vyrams“.
Kas juokinga, kad aš ten rašydavau sekso istorijas. Buvau skaitęs vieną žurnalą „Playboy“ ir sekso istorijas lauždavau iš piršto. Na, kaip žinoma, tuo metu mano santykis su seksu buvo alkanas, bet retas. Pasivadinau Jauniumi Aistruoliu ir rašiau apie sekso scenas bibliotekoje, lifte, atsakynėdavau į dažnai užduodamus skaitytojų klausimus“, – atviravo Marijus.
Vyras niekada nenorėjo dirbti televizijoje, tačiau, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Prieš dvidešimt metų Marijui reikėjo būtinai užsidirbti pinigų ir teko stoti prieš kamerą.
Vyars juokėsi, kad savarankiškai gyventi pradėjo 22 metų, ketvirtame studijų kurse. Tuomet pajuto, kad už uždirbtus pinigus gali trims mėnesiams išsinuomoti būstą Pilaitės rajone.
„Išsinuomojau būstą ir paskelbiau tėvams, kad išeinu. Mama puolė į ašaras, o aš pradėjau gyventi. Tas butas tapo legendinis – oj, pagyvenome. (Juokiasi.)
Turiu pažįstamų, kurie gyvena su tėvais, bet nesuprantu jų. Mano nuomone, turi būti aiškios ir argumentuotos priežastys – liga, finansinė padėtis – viskas suprantama. bet nesuprantu, kai sveiki žmonės sėdi tėvams ant sprando vien dėl to, kad jiems patogu“, – kalbėjo M.Mikutavičius.
Paklaustas, ar šiandieniame gyvenime tėvams reikėtų kištis į vaikų sprendimus dėl ateities, Marijus patikino, kad savęs ieškojimas turi ribas.
„Aš labai atsargiai žiūriu į visus sprendimus. Girdžiu, dabar madinga, kad neva jaunas žmogus turi nebūtinai iškart stoti – reikia save pažinti. Aš per tiek metų mačiau daug savęs ieškančių ir jaunų žmonių, ir jau tėvų.
Manau, tas ieškojimas turi ribas.
Antras dalykas, aš sutinku, kad labai dažnai didelė trauma ir tu gali įsivaryti nevisavertiškumo kompleksą, kai tave nardina į aukštąjį mokslą, nors nesijauti pajėgus ar eini ten, kur tau neįdomu.
Mano galva, gyvenimas pats sudėlioja viską paprastai: arba tu turi galimybę savęs ieškoti, arba tiesiog tau reikia užsidirbti pinigų.
Susitikimas su M.Mikutavičiumi – jau trečiasis. Su moksleiviais anksčiau birželio mėnesį bendravo komikas, interneto laidų kūrėjas Olegas Šurajevas bei dizainerė, prekių ženklo „Atsikeli ir varai“ kūrėja Aušra Šeduikytė.
