Šalia šios vandens zonos kaunietė pasodino įvairių augalų. Tačiau per sausrą jie smarkiai nukentėjo. Net ir įpusėjus liepai kaunietė negali džiaugtis vaizdu, kokio tikėjosi.
„Gėles ir kitus augalus kieme auginu daugybę metų, todėl nutariau tvenkinuką ir upelį apsodinti ne itin reikliomis gubojomis. Pasodinau šliaužiančiųjų, grakščiųjų ir dirvinių gubojų ir tikėjausi, kad jos visą vasarą puoš mūsų kiemo erdvę. Deja, sausra pakenkė ne tik gubojoms, bet ir kitiems mano pasodintiems augalams – smilgoms. Mat saulės spinduliai juos sušildydavo itin sparčiai ir išgarindavo drėgmę“, – pasakojo R.Staskonytė.
Moteris augalus daug laistė. Tai rodo ir kelis kartus išaugusi vandens sąskaita. Bet per karščius jie vis tiek geibo, žiedai leipo, dalis gėlių visai nunyko. Tvenkinys irgi nuseko.
Šaknis apdėliojo akmenimis
Pasitarusi su apželdinimo specialistais R.Staskonytė gėlių šaknis apdėjo akmenukais ir specialiais žemės grumstais, kurie sausros metu padėjo geriau išlaikyti drėgmę.
Kaunietė pastebėjo, kad tai leido daugeliui gėlių atsigauti, jos ėmė labiau žydėti ir vešėti.
„Gubojos – daugiamečiai augalai. Tikiuosi, kad kitąmet tokios sausros nebus ir mano svajonė turėti vandens zoną su gubojomis išsipildys. Šįmet grožimės tuo, ką turime“, – kalbėjo moteris.
Dėl karščio ji turėjo persodinti ir kai kurias gėles loveliuose ant palangių. Mat net ir nemažai laistomos jos iškepė.
„Kai išdžiūvo mano vasaros pradžioje sodintos begonijos ir petunijos, teko jas persodinti iš naujo. Pelargonijos ir lobelijos karščius atlaikė“, – tvirtino moteris.
R.Staskonytė įsigijo ir porą dvigubų vazonų su vandens rezervuarais ir drėgmės matuokliais, tiksliai nustatančiais laistymo poreikį. Juose gėlės net per karščius neblogai laikėsi ir žydėjo.
