Aktorius, televizijos laidų, renginių vedėjas, jų režisierius, pedagogas – ypač veiklus žmogus, pusę savaitės dėl darbų gyvendavęs sostinėje, o pusę – savo gimtuosiuose Druskininkuose.
Būtent šiame jaukiame šalies kurorte pirmadienį jis atgulė amžinojo poilsio. Urną su V.Cololo palaikais palydėjo širdį verianti jo dukros, į muzikinę sceną kelią besiskinančios 17-metės Evitos daina.
„Pavakary gęsta saulė...“ – subtiliai, švelniai prie kapo dainavo mergina.
„Šią dainą atlieku dėl to, kad jis daug kartų perklausydavo mano koncertus“, – dar pridūrė Evita.
Apie dukros talentą V.Cololo buvo kalbėjęs TV3 televizijos laidoje „Gero vakaro šou“.
V.Cololo galėjo didžiuotis sėkmingu muzikiniu tandemu su atlikėja Natalija Bunke – prieš keletą metų jiedu dalyvavo LNK šou „Žvaigždžių duetai“. Bet vyras savęs dainininku vadinti nedrįso.
Užtat kai ant scenos užlipo kartu su vokaliniais sugebėjimais nustebinusia dukra, V.Cololo ir užtraukė dainą, ir įvairiomis kalbomis atliko karaoke. O žiūrovus išsižioti iš nuostabos privertusi Evita pasidžiaugė: „Pabarsčiau gerų genų. Kai daviau, tai iš tėvo išėjo viskas – talentas, balsas, protas“.
Linksma, draugiška, komunikabili ir tikrai neserganti žvaigždžių liga. Taip save viename interviu apibūdino dainininkė, Druskininkų „Interact“ klubo prezidentė E.Cololo.
Paklausta, kaip susižavėjo dainavimu, Evita tąkart nusijuokė: „Vaikystėje aš visai nemėgau dainuoti“.
Ji netgi apsiverkė, kai tėtis pirmą kartą nuvedė į chorą: „Bet mokytoja turbūt įžvelgė manyje talentą, nepaleido, po truputį šlifavo mano asmenybės ir balso kampus. Tik po „Dainų dainelės“ konkurso, sulaukusi 10-ies, supratau, kad man visai patinka dainuoti. Tada patekau į televiziją.
Žmonės man plojo, jiems mano pasirodymas patiko. Ir aš pajutau, ką suteikia buvimas scenoje. Kokia euforija sulaukti aplodismentų, publikos simpatijų! Nulipusi nuo scenos jaučiausi kaip ant sparnų. Ir dabar kiekvienas pasirodymas scenoje suteikia tas pačias nerealias emocijas. Atrodo, skriete skrieji“.
Mergina papasakojo ir apie tai, kad jai sunku išlaikyti savitumą, kai visi tapatina su tėčiu: „Ypač tada, kai sužinai, kad į projektus patekai neva tėčio dėka. Turiu talentą ir nenoriu, kad jis visada būtų lyginamas su tuo, jog mano tėtis yra rodomas per televiziją.
Labai noriu, kad žmonės pajaustų žmogų, pamatytų tokį, koks yra jis pats, o ne spręstų apie jį pagal jo artimųjų pasiekimus.
Sakydami „ji scenoje tik todėl, kad tėtis ją prakišo“, žmonės visiškai nuvertina mano talentą ir priverčia mane susimąstyti – ar jie tikrai mato mane tik kaip Vitalijaus Cololo dukrą ir neįžvelgia manyje to talento, kurį tiek metų, mokytojos ir artimųjų padedama auginau?
Aš nesu kitokia, dėl to, kad mano tėtį rodo per televiziją. Aš negaunu už tai geresnio pažymio, nevalgau kitokio maisto ir nesirengiu kitokiais rūbais. Žmonės sukuria tą burbulą ir priverčia jaustis nepatogiai. Labai džiaugiuosi, kad mokykloje man pavyko su tuo „sukovoti“.
Dabar sulaukiu daug mažiau pavydžių replikų, žmonės pradėjo matyti mane tokią, kokia esu. Net iš mokytojų sulaukiau komplimentų, kad aš niekada neprisiėmiau savo tėčio nuopelnų sau ir nesididžiavau prieš kitus. Manau, šis šleifas persekios dar ilgai. Galbūt reikia kaip nors išsiskirti, padaryti kažką savaip, pristatyti save originaliai, kad žmonės liautųsi tapatinę su tėčiu“, – kalbėjo tuomet 16-kos Evita.
Prieš uždainuodama jautrią dainą prie V.Cololo kapo mergina sakė, kad tėtis dabar tikrai nenorėtų matyti liūdinčių veidų.
Ir iš tiesų, juodvi su mama, Druskininkuose dailės mokytoja dirbančia Inga Cololo, tėčiui surengė šviesias palydėtuves į amžinąjį poilsį. Ne vienas laidotuvėse prisiminė, kad aktorius norėjęs, jog apie jį žmonės prisimintų tik geras emocijas ir juoką.
Artimieji, bendražygiai, gerbėjai, kaimynai, gausiai rinkęsi išlydėti humoristo, nešėsi, kaip dukra ir mama pageidavo, baltų gėlių.
Atsisveikinimo salėje šalia V.Cololo urnos galima buvo stebėti žinomo vyro gyvenimo akimirkas – viena kitą keitė nuotraukos, kuriose įamžintas gyvenimu besimėgavęs vyras. Čia jis buvo toks, kokį mes visi įpratę matyti – besišypsantis.
Eidami į šarvojimo salę dauguma draugų sunkiai tramdė ašaras, o išėję iš jos atrodė kur kas ramesni.
„Dabar net šiek tiek geriau širdyje, nes visas šias dienas buvo sunku. Neišėjo iš galvos, – kalbėjo artimas velionio bičiulis, buvęs aktorius, o dabar – gaisrininkas Karolis Sakalauskas. – Pabuvau prie urnos, apkabinau jo dukrą, žmoną. Pasikalbėjome. Džiugu, kad juodvi tokios stiprios. Kad tą skausmą taip ištveria. Dabar net kvėpuoti lengviau pasidarė“.
K.Sakalauskas papasakojo ir apie jųdviejų su Vitalijumi artimą draugystę.
„Kai susipažinome, jis jau buvo garsus. Jis buvo mano autoritetas. Kai pradėjome bendrauti, jo dukra dar buvo mažytė. O dabar jau suaugusi mergina. Mudviejų su Vitalijumi žmonos taip pat puikiai sutaria, randa bendrą kalbą.
Ir dabar pasikalbėjau su Inga. Sakiau, kad visada kreiptųsi, jeigu reikės pagalbos. Kad atvažiuotų. Ar mes kada atvažiuosime, jeigu reikės“, – kalbejo K.Sakalauskas.
Ingos ir Evitos stiprybe žavėjosi ir aktorius Marius Jampolskis.
„Jos laikosi tvirtai. Man atrodo, kad viskas labai teisingai padaryta. Manau, kad jeigu Vitalijus pats pamatytų, kaip atrodo jo laidotuvės, apsidžiaugtų ir tomis linksmomis gyvenimo akimirkomis, ir skambančia muzika“, – komentavo aktorius.
Tuo tarpu tiek eidama į šarvojimo salę, tiek išėjusi iš jos V.Cololo bičiulė Natalija Bunkė, papasakojusi, kad su Vitalijumi bendravo kai šis jau buvo reanimacijoje likus vos kelioms dienoms iki mirties, šluostėsi ašaras.
„Puiki, nuostabi šeima. Vitalijus labai mylėjo savo žmoną, dukrą. Labai stengėsi dėl savo šeimos. Aš jį pažįstu daugiau nei 10 metų. Jis viską darė, kad šeima geriau gyventų, kad keliautų, visur būtų kartu“, – pasakojo velionio draugė.
Apie šeimos stabilumą, stiprybę pasakojo ir Vitalijaus paskutinį kartą aplankyti atvykę miestelėnai.
Baltų gėlių atnešusios aktoriaus mamos kaimynės vienbalsiai tvirtino nejutusios, kad greta prieš devynerius metus įsikėlė žvaigždžių šeima. Vitalijus, anot jų, sode ir buvo tik sodininkas, draugiškas žmogus.
„Labai geras kaimynas. Mūsų sodai greta. Ten jo tėvų namai, bet jie dažnai atvažiuodavo, vaikščiodavo, dirbdavo, šposindavo, kaip visada. Pats Vitalijus darže dirbdavo. Dažnai atvažiuodavo pas mamą, labai gražiai sugyveno.
Visi jų šeimos nariai labai nuoširdūs, geri žmonės. Vis pasikalbėdavome. Bendraudavome dažniausiai per tvorą. Net nesitiki, kad jo nebėra. Buvo labai linksmas, energingas, draugiškas“, – viena kitą papildydamos kalbėjo kaimynės.
V.Cololo ne kartą buvo pasakojęs apie meilę šeimai. Kaip ir jo kasdienybė eteryje, taip ir interviu neapsieidavo be nuoširdumo, šmaikščių prisiminimų.
Prieš ketverius metus, paprašytas prisiminti jųdviejų su Inga pažintį, jis sakė: „Mūsų pažintį galima būtų apibūdinti vienu sakiniu: nuo neapykantos iki meilės – tik vienas žingsnis“.
„Aš tuo metu buvau antro kurso studentas. Jau tada buvau labai iniciatyvus, aktyvus, manęs visur buvo pilna. Mokydamasis Šiaulių pedagoginiame institute priklausiau tokiam „Linksmųjų ir išradingųjų“ klubui.
Manęs visi bijojo, niekas niekada man nedrįso paprieštarauti. Ir štai vieną dieną į mūsų klubą įžengė Inga. Pamačiusi, kaip visiems nurodinėju, ji tiesiai šviesiai visų paklausė: „Kodėl jūs jo klausot? Eina jis...“ Tada aš mečiau į ją... televizoriaus anteną!
Pagalvojau: kaip kažkas gali man prieštarauti? Pirmą kartą! Manau, tai mane ir sužavėjo. Aš jos atsiprašiau. Tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai aš ištariau moteriai šį žodį“, – pasakojimu žurnalui „TV antena“ nustebino V.Cololo.
Vis dėlto Inga išsižadėjo tuomečio savo vaikino ir pradėjo draugauti su Vitalijumi.
„Iki šiol nežinau, ką ji manyje rado. Aš jos iš tiesų siekiau. Buvau vyriškas, rodžiau dėmesį. Tuo metu ji draugavo su pasiturinčiu vaikinu, su kuriuo buvo praleidusi apie 7 metus. Aš tada buvau paprastas, turtais pasigirti negalėjau.
Pamenu, kai šokome lėtą šokį, jos draugės galvojo, kad šoku vienas. Kadangi svėriau 155 kilogramus, o ji – 48, jos tiesiog nesimatydavo už manęs! Bet aš buvau toks padūkęs, siekiantis savo, manau, kad tai ją ir sužavėjo. Gyvenime svarbiausia ne turtai, o asmenybė“, – kalbėjo Vitalijus.
Nors žiniasklaidoje netrūko V.Cololo nuoširdžių pasisakymų, žmona Inga nėra linkusi viešai atvirauti.
Su artimaisiais ir bičiuliais per vyro laidotuves Inga kalbėjosi šiltai, o su žiniasklaida kalbėtis atsisakė.
„Dar ne...“ – tarstelėjo itin maloniai bendraujanti moteris.
Juodvi su dukra prieš laidotuves tik išplatino pranešimą.
„Dėkojame visiems už palaikymą. Jaučiame visų Jūsų paramą. Netikėta Vitalijaus mirtis pribloškė mus visus. Vis dar bandome suprasti ir įsisąmoninti tai, kas įvyko. Bet kalbėti apie tai per sunku. Todėl prašome nedraskyti širdies skambučiais ir klausinėjimais“, – prašė velionio žmona.
Žinia apie V.Cololo mirtį buvo lyg iš giedro dangaus. Ispanijoje besiilsėdamas prie jūros vyras pasijuto blogai ir skubiai buvo išvežtas į ligoninę.
Paaiškėjo, kad aktorių palaužė uždegimas, po kurio įvykus komplikacijoms jį teko skubiai operuoti. Sekmadienio naktį pradėta ir 5 valandas trukusi, operacija baigėsi tragiškai. Neatlaikius širdžiai, pirmadienio rytą konstatuota V.Cololo mirtis.
