Per metus gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Daudų šeimą papildė ne tik atžala, bet ir nauji planai namuose bei darbuose. Apie juos Rūta sutiko paatvirauti su naujienų portalu lrytas.lt.
– Sausį sueis metai, kaip judu su Mariumi sūpuojate dukrą. Koks tai buvo laikas jums, kaip tėvams?
– Šiuos metus galėčiau pavadinti kosminiais visomis prasmėmis. Pirmiausia, jie prabėgo tarsi viena diena, o visų antra – auginant mažylę patyrėme tiek daug įspūdžių, kad kartais jau nespėjome ir fiksuoti jų, todėl jautėmės tarsi kosmose gerąja šio žodžio prasme.
Vaikelio auginimas šiaip savaime yra vienas didelis iššūkis, bet toks jis tenka visiems tėveliams, todėl apskritai stengiamės viską priimti natūraliai, prisitaikydami prie pakitusio gyvenimo būdo ir vaikelio gyvenimo ritmo.
Nes taip, dabar mes gyvename Sakmėjos ritmu ir laisvo laiko turime tik tiek, kiek ji miega. O miega ji jau tik kartą per dieną, todėl vėl viską turime atlikti kosminiu greičiu: ir skirti dėmesio buičiai, ir kūrybiniems darbams, ir savimi pasirūpinti.
Sakmėja mus nuolat stebina: vaikščioti pradėjo vos 10 mėnesių, o auga tarsi ant mielių: yra nepalyginamai aukštesnė nei jos bendraamžės, todėl drabužius reikia keisti nelyginant Holivudo žvaigždei: vieną sykį dėvėtas gali po savaitės ir nebetikti (Juokiasi.).
– Kaip su vyresnės sesės pareigomis susitvarko jūsų dukra iš ankstesnių santykių, dešimtmetė Lėja?
– Lėja man sakė, kad galvojo, jog bus sunkiau: kad mažylė dažnai verks, o mes, tėvai, būsime be galvų (Juokiasi.). Bet galvos vietoje, o Sakmėja verkia tik tais atvejais, kai tikrai kažkas negerai: pavyzdžiui, kai skauda dygstančius dantukus. Lėja myli sesutę, mėgsta jai dainuoti, ir valgyti moka paruošti, ir pralinksminti taip, kad visi esantys šalia irgi juokiasi. Žodžiu, jei yra tobulos sesės receptas, tai, ko gero, Lėja jį žino.
– Pasaulį sustabdė pandemija. Kaip jūsų šeima stiprinasi ir saugosi nuo koronaviruso? Ar baiminatės jo?
– Bijai vilko – neik į mišką. Tai ir neiname (Šypsosi.). O jei rimtai, stengiamės be reikalo niekur iš savo namučių nevykti, o tas nėra sudėtinga: gyvename Kiauklių miestelyje, 50 km nuo Vilniaus, ir jei važiuojame, tai nebent į parduotuvę Širvintose: visas kitas aktyvus gyvenimas vyksta lauke, nes turime 70 arų sklypą, vandens telkinį jame, 35 vištas, vieną gaidį, 4 antis ir 3 nepaprastus keturkojus augintinius. Visi jie į mūsų šeimą atkeliavo iš didelės meilės: vieną paėmėm iš gyvūnų prieglaudos, kitą – paklydusį ar paklaidintą miške, o trečias: jų meilės vaisius.
Jei rimtai kalbėti, taip, iš tiesų, metas nelengvas: būsimi televiziniai projektai numatyti ateinančiam pavasariui-vasarai, o kaip iki to gyvensime – negaliu pasakyti. Svarbiausia, kad būtume sveiki, o visa kita susikursime patys.
Na, ir dar: labai svarbu suprasti, kad gyvenime viskas praeina, net ir jis pats. Tad pasikliauju savo stipria nuojauta, apsikabinu mylimiausius žmones ir gyvenu.
– Kokios gražaiusios metų šventės bus jūsų namuose? Kas jums yra stebuklas?
– Na, man, kaip veiklos žmogui, kuris dažniausiai per šventes dirbdavo ir tai absoliuti tiesa, tikras stebuklas yra reali galimybė pabūti su savo šeima, negalvojant, kad kažkam dar reikia paskambinti, kažką svarbaus nuveikti, parašyti ar dar kokį gaisrą užgesinti. Aš tikrai būsiu su savo šeima, ir joks darbas šį kartą neatims iš manęs paprasčiausio stebuklo pabūti kartu.
O švenčių labai laukėme: atradau džiaugsmą gaminti šventines dekoracijas, sulaukiau daug gražių atsiliepimų, vyras pasirūpino gyva eglute, kuri vėliau apsigyvens mūsų sklype.
Papuošėme ją žaisliukais, kuriuos pačios su Lėja padarėme iš nebereikalingų daiktų, taip suteikdami jiems antrą gyvenimą. Po eglute jau turime dovanų!
– Neseniai savo feisbuko įraše užsiminėte, kad džiaugiatės vyru, kuris kupinas maksimalizmo. Ir dabar jūsų duetą galėsime pamatyti ne tik šeimoje, bet ir darbe. Galbūt išduosite, apie kokius planus prasitarėte?
– Mano vyras yra veiklos žmogus. Sėdėti ant pečiaus ir svajoti apie geresnį rytojų – ne jo būdui. Jis iš tų, kuris tą geresnį rytojų susikuria pats. Ir, manau, čia dviejų dalykų sintezė: charakterio būdo, kai žmogus lyg alkanas ieško naujovių, ir jaunystės: juk tokiame amžiuje nėra net abejonės, kad kažkas nepavyks!
Reikia surinkti stumdomas duris – gerai! Aptverti tvora sklypą – be problemų! Kažką suvirinti – tuoj, bus padaryta! Ir visa tai išvardinau ne šiaip sau. Tai darbai, kuriuos mano vyras realiai išmano.
Na, o kai kartą, šią vasarą, ieškojome operatoriaus filmavimui ir aš, vietoje to, kad galėčiau ramiai švęsti savo 45-ąjį gimtadienį, perskambinau 20 operatorių ir niekas, nuoširdžiai niekas, negalėjo filmuoti, nes visi buvo užimti, nusprendėme, kad reikia ryžtis ir įsigyti filmavimo įrangą.
Dabar džiaugiamės šiuo savo apsisprendimu ir galėsime užsakovams pasiūlyti ne tik prodiusavimo, redaktoriavimo ar filmavimo dronu paslaugas, bet ir filmavimo kamera paslaugas.
Vasarą ketiname ir vėl kartu su žurnalistu, keliautoju ir TV laidų vedėju Žygimantu Barysu keliauti po Lietuvą su projektu „Sveiki atvykę“, kurį žiūrovai pamatys TV3 kanalu, o mintyse – dar daug projektų, kuriuos, tikiuosi, kartu su nerealia komanda pavyks įgyvendinti.
Mano vyras jau buvo įsigijęs droną, o jo filmuoti vaizdai papuošė ne vieną TV projektą, prie kurio mudu dirbome.
Prieš filmuodami abu pasitariame, o techninius dalykus jis jau dabar išmano geriau už mane: tad jis atsakingas už vyriškus darbus , o aš – už kūrybą (Šypsosi.).
