Žinoma, laida neapsiėjo be koronaviruso situacijos aptarimo ir A.Dulkio palinkėjimo būti kantriems.
Apie savo pomėgius Arūnas daug nekalba, yra tik užsiminęs, kad mėgsta kino meną.
„Taip jau likimas lėmė, kad teko dalyvauti keletos dokumentinių kino filmų kūrime, kaip konsultantu. Pamačiau tą virtuvę ir ta kelionė prasitęsė. Kinas savyje turi ir muziką, ir istoriją, ir fotografiją – ir daugybę kitų dalykų. Aš pradėjau jausti tas sąsajas tarp vaizdo, muzikos, vadybos. Dabar mėginu, važiuodamas į darbą, klausytis klasikinės muzikos ir įvairių sonatų“, – kalbėjo ministras.
Su televizijos žiūrovais jis sveikinosi iš savo kabineto ir tarstelėjo, kad dabar jo geriausias draugas – didelis ekranas, esantis prieš jį.
„Daugelis darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o aš važiuoju į darbą, nes čia man geresnės sąlygos, namie tokių neturiu“, – sakė jis.
Ministras sulaukė klausimo, ar jis pamena, kas jį 2015-aisiais kovo 26 dieną išlydėjo į Seimo tribūną.
„Kiekvieną dieną mane lydi tik vaikai. Na, dabar dar truputį ankstoka, tai miega, nes į mokyklą keltis nereikia, pamokos vyksta nuotoliniu būdu, tad ir ritmas truputėlį jų kitoks. Visi sau leidžia pamiegoti“, – pasakojo A.Dulkys.
Tiesioginio eterio metu, bekalbinant ministrą, vaizdo ekrane pasirodė jo ir žmonos Dalios Dulkienės trys dukros – Kotryna, Barbora ir Ditė. Su tėčiu jos sveikinosi šalia Kalėdų eglės.
„Labas rytas, tėti. Mes norime, kad tu žinotum, kaip mes tavimi didžiuojamės ir pasitikime. Tu visą laiką mus mokei atsakomybės, pasitikėjimo ir pagarbos kitam.
Tikimės, kad būtent šios tavo stiprios vertybės padės įgyvendinti tikslus ir įveikti iššūkius. Labai ačiū tau už viską, tėti. Mes labai tavęs pasiilgome ir laukiame, kada grįši namo“, – iš kitapus ekrano linkėjimus siuntė dukros.
Pasibaigus dukrų vaizdo įrašui, A.Dulkys pritrūko žodžių.
„Nežinau, dabar sunku ką pasakyt...“ – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo jis.
Apie ką susimąstė A.Dulkys?
„Apie vaikus...“ – teištarė jis.
