Šia proga J.Zvonkuvienė pasidalijo akimirka, kai ji apsikabinusi Deivydą. Ji pažymėjo, kad juos įamžino dvejais metais vyresnis sūnus Romas Zvonkus.
Nuotrauka daryta praėjusį rugpjūtį, Pilaitėje.
„Šiandien jo gimtadienis. Sukako keturiasdešimt šešeri metai. (Kita gyvenimo turto pusė – vyresnysis sūnus Romas.)
Sveikinu, Deivydai! Būk sveikas! Telydi rami ištvermė visais kasdienybės atvejais. Ačiū, kad neapleidi manęs.
Linkiu, kad visada šalia Tavęs būtų mylinčios saviškių rankos, mylinčios, suprantančios akys. Mylėti, globoti vieni kitus – tai ir yra Gyvenimas.
Na, dar veikla, darbas, kūrybą. Būk sėkmingas! O man, jau, deja, nebejaunai, šviesiausias mirksnis ir yra apkabinti savo gerus vaikus“, – rašė Janina.
Prieš kelis metus Janina lrytas.lt yra kalbėjusi apie motinystę. Tuomet, paklausta apie bendras tradicijas, J.Zvonkuvienė labai vaizdžiai apibūdino įsimintinas akimirkas.
„Turėjome kuklius namus. Mėgau pusryčiams virti žemaitišką pusmarškonę košę su mirkalu. Manau, kad labai mažai dabar kas verda. Kartu ruošdavome Kūčias. Sūnūs padėdavo“, – prisiminė moteris ir sakė mananti, kad vaikai paveldėjo jos būdo bruožus.
„Dirbti, dirbti, dirbti... Darboholikai. Kai atsirado šis žodis, pasižiūriu – na, kaip tik apie mus su vaikais. Savo darbo, savo profesijų darboholikai“, – teigė ji.
Ko ji niekada nesakė savo vaikams, bet norėtų pasakyti?
„Nesakiau, jog tada, kai jų dar nebuvo, aš labai labai apie juos svajojau ir labai labai norėjau, kad jie ateitų į mano gyvenimą.
Svajonės materializuojasi. Bet negi sakysi, kad nuolat apie juos galvoju, kad nuolat savaip už juos meldžiuosi. Žinote, būna toks nesibaigiantis minčių budėjimas prie jų.
Jis prasideda supant mažylio lopšį. Ir niekada nesibaigia. Net išėjus į Ten, tikiu, nesibaigs“, – 2021-aisiais sakė J.Zvonkuvienė.
