Pirmojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras klausytojus pakvietė nusikelti į didingosios Richardo Wagnerio (1813–1883) operos „Lohengrinas“ pasaulį. Pagal Viduramžių legendas sukurtas operos siužetas pasakoja apie paslaptingą riterį Lohengriną, kuris atsiųstas Dievo suvienyti žmonių ir apginti neteisingai apkaltintos Elzos.
Tačiau su viena sąlyga – besąlygiškai sekti juo, nežinant jo tikrojo vardo, kilmės ir šaknų. LVSO gimtadienio koncerte žymiausias Lohengrino ir Elzos arijas ir įspūdingą duetą atliko vienas garsiausių Lietuvos operos vardų pasaulyje tenoras Edgaras Montvidas ir talentingoji jaunosios kartos solistė, sopranas Gabrielė Bukinė.
Auksiniam scenos kryžiui nominuota ir „Fortūnos“ statulėle apdovanota solistė 2023 m. tapo absoliučia tarptautinio Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurso nugalėtoja – pelnė pirmąją vietą ir publikos simpatijų prizą.
Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro G. Rinkevičiaus, atliko išraiškingą ir užburiančią vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso (1864–1949) „Alpių simfoniją“, op. 64, sunkiai randančią sau lygių simfoninės muzikos repertuare.
„Muzika – jausmų ir emocijų menas, o R. Strausso „Alpių simfonija“ – genialus to pavyzdys, – sako maestro G. Rinkevičius. – Iš pažiūros panteistiškai piešiamas pasivaikščiojimo Alpėse vaizdas iš tiesų yra didžiulė, metaforiška jausmų, emocijų ir dvasios išgyvenimų visuma. Tai yra fantastiškai gražus kūrinys – jis apima labai didelį jausmų spektrą ir visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Saulė patekėjo ir nusileido – rodos, praėjo viena diena Alpėse, o iš tiesų – tai visas žmogaus gyvenimas“, – pasakojo G. Rinkevičius.
Būdamas vos 15-os, R. Straussas (1864–1949) patyrė dramatišką įvykį – per žygį kalnuose jį užkupo milžiniška audra, su šaknimis varčiusi medžius ir svaidžiusi uolienas žygeiviams į veidus. Sukrėstas kompozitorius savo patirtus išgyvenimus po kelionės užrašė muzikiniuose eskizuose, tačiau jiems išvysti scenos šviesą nebuvo lemta – laikui bėgant eskizai tiesiog dingo.
Prireikė beveik 40-ies metų, kad R. Straussas grįžtų prie kadaise pradėto darbo. 1899 m. buvo sukurti pirmieji simfonijos natų juodraščiai, iš pradžių pavadinti „Menininko tragedija“. Tačiau galutinai užbaigti kūrinį jau „Alpių simfonijos“ pavadinimu R. Straussą paskatino jo gero draugo, austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) mirtis, atvedusi prie gilesnių gyvenimo kelionės ir prasmės apmąstymų.
„Alpių simfoniją“ sudaro 22 epizodai, perteikiantys kelionės Alpėse paveikslą nuo aušros iki sutemų. Maestro G. Rinkevičiaus teigimu, kiekvienas pasivaikščiojimo Alpėse epizodas yra visiškai adekvatus tam tikram žmogaus gyvenimo kelionės etapui.
„Pavyzdžiui, aušra, saulės patekėjimas simbolizuoja žmogaus jaunystę ir jėgą, brovimasis per krūmus ir brūzgynus kalba apie gyvenimo klystkelius, klaidas, kurių visi padarome. Iš esmės „Alpių simfonija“ yra gilus filosofinis kūrinys apie žmogaus būtį ir dvasią, apie tai, kam apskritai reikalingas žmogus ir jo gyvenimas“, – sakė G. Rinkevičius.
