Kaune jau pradėta pertvarkyti Laisvės alėją.
Bet baigus darbus į kai kuriuos pastatus vežimėliais judantys žmonės negalės patekti.
Asta Kandratavičienė yra Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos direktorė.
Ji ir neįgaliųjų asociacijų atstovai susitiko su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir
savivaldybės darbuotojais.
Jie kalbėjosi apie problemas.
Laisvės alėjos pertvarkymu rūpinasi architektas Šarūnas Kiaunė.
Darbai jau prasidėjo.
Šiuo metu dvylika įėjimų į statinius yra pritaikyti žmonėms su vežimėliais.
Dvidešimt keturi įėjimai nepritaikyti.
Architektas sako, kad pritaikius tuos įėjimus žmonėms su negalia, gatvė atrodys negražiai.
Be to, užvažiavimai trukdo dviratininkams, akliesiems ir kitiems praeiviams. Todėl visi jie bus
nugriauti.
Nauji daromi nebus.
Egidijus Grigonis yra teisininkas.
Jis sako, kad anksčiau reikėjo daug kovoti, kad užvažiavimai į kavines, parduotuves ir kitas
įstaigas atsirastų.
Dabar jie bus išgriauti.
Architektas siūlo visus pritaikymus negalią turintiems žmonėms perkelti į pastatų vidų.
Žmonių su negalia atstovams toks pasiūlymas nepatinka.
Ne visada tai paprasta.
Gali tekti keisti duris, žeminti grindis ir panašiai.
Viduje gali nebūti vietos.
Gali trukdyti apačioje esantis rūsys.
Kai kur užvažiavimo negalima įrengti ir dėl grindų šildymo.
Kauno meras sako, kad privers savininkus pritaikyti pastatus žmonėms su negalia.
Bet nepaaiškina, kaip tai padarys.
Pritaikyti įėjimus iš lauko būtų paprasčiau ir kainuotų daug pigiau.
Savivaldybei svarbiausia, kad Laisvės alėja gražiai atrodytų.
Užvažiavimai ir kitokie nelygumai čia netinka.
Zigmantas Jančauskis yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas.
Jis sako, kad galima įrengti nuolydžius iš tos pačios medžiagos kaip grindinys.
Taip pat ir nedidelius keltuvėlius.
Arba netgi su žeme susilyginančius keltuvus.
Jie atrodytų gražiai.
Tokiomis priemonėmis naudosis ne tik neįgaliųjų vežimėliais judantieji.
Bet ir mamos su mažais vaikais.
Ir žmonės su vaikštynėmis. Teritorija gali būti prieinama visiems.
Savivaldybės atstovai apie pastatų pritaikymą iš lauko nesvarsto.
Architektas siūlo prie įėjimo įrengti skambutį. Juo paskambinus būtų iškviečiamas darbuotojas.
Jis išneštų į lauką reikalingus dokumentus ar kavą.
Tokį skambutį dabar turi „Omnitel“ biuras Laisvės alėjoje.
Asta Kandratavičienė sako, kad žmones su negalia aptarnauti lauke yra nenormalu.
Tokie sprendimai gali būti tik laikini.
Savivaldybės atstovai sako, kad pastatai yra ne jų bėdos.
Laisvės alėjos pertvarkymo projektas apima tik gatvę. Teisininkas cituoja įstatymus.
Juose parašyta, kad pastatai žmonėms su negalia turi būti pritaikyti.
Savivaldybė turi atstovauti savo piliečiams ir ginti jų teises.
Bet ji nesilaiko įstatymų.
Žmonių su negalia teisių gynėjai nenusileidžia.
Pastatai turi būti pritaikyti dar pertvarkant Laisvės alėją.
Savininkai nepasirašė pasižadėjimų pritaikyti patalpas.
Todėl greičiausiai žmonių su negalia teisės laisvai judėti Laisvės alėjoje bus pažeistos.
