Jis labai norėjo girdėti.
Todėl ryžosi operacijai.
Jam buvo įstatytas specialus prietaisas.
Tai kochlearinis implantas.
Lietuvoje implantai yra kompensuojami 100 procentų.
Bet ne visiems žmonėms.
O tik tiems, kurie patenka į tam tikras kategorijas.
Justinas nepateko.
Todėl kreipėsi į televizijos laidą „Bėdų turgus“.
Pinigų jam paaukojo geri žmonės.
Justinas papasakojo savo istoriją.
Dabar jam dvidešimt septyneri metai.
Operacija atlikta prieš metus.
Justinas nuo mažens negirdėjo viena ausimi.
Paskui visai apkurto.
Per šešiolika metų jis pamiršo, kas kaip skamba.
Nešioti klausos aparatą jam nepatiko.
Likus metams iki operacijos gydytojai liepė vėl jį nešioti.
Kad Justinas priprastų prie garsų.
Po operacijos reikėjo mėnesį laukti, kol užgis žaizda.
Tik tada buvo galima įjungti prietaisą.
Pirmas įspūdis buvo nenusakomas.
Viskas skamba tiesiog galvoje.
Kas du mėnesius Justinas vyksta į Kauną pas specialistus.
Jie pratina jį girdėti vis daugiau.
Dabar jis girdi net lapų šnaresį.
Tik telefonu dar nekalba.
Ne visi kurtieji pritarė Justino sprendimui darytis operaciją.
Jie ėmė jį bauginti.
Kurčiuosius baugina garsų pasaulis.
Jie bijo, kad prie jo neprisitaikys.
Jiems atrodo, kad iš operacijų daktarai kraunasi turtus.
Arba kad operacija pažeis smegenis.
Tačiau draugai Justiną palaikė.
Jį įžeidinėjo tik mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės.
Justinas nesigaili, kad darėsi operaciją.
Jo svajonė girdėti išsipildė.
Po operacijos žmogus nepradeda gerai girdėti iš karto.
To reikia mokytis pamažu.
Mėnesį po operacijos Justinui svaigo galva.
Ją skaudėjo.
Tačiau pamažu viskas susitvarkė.
Justinas labai mėgsta muziką.
Jis dar prieš operaciją eidavo į koncertus.
Aplankė „Scorpions“, „Accept“, „ Depeche Mode“, Marilyn Manson, Michaelio Angelo Batio
koncertus.
Jam patinka rokas ir metalas.
Žmonėms, kurie abejoja dėl operacijos, Justinas pataria domėtis ir klausti.
Tiek gydytojų, tiek tų, kurie jau turi implantą.
Parašyti net pačiam implantų gamintojui.
O svarbiausia ‒ atsakyti sau į klausimą, ar tikrai nori girdėti.
