Ir nežino, kuo jam galėtų padėti prireikus.
Apie tai papasakojo regos negalią turintis teisininkas Giedrius Stoškus. Neregių pasaulyje nėra jokių burtų ar stebuklų.
Tik labiau išlavinti kiti pojūčiai. Neregiai dažniau pasitelkia klausą, lytėjimą, uoslę.
Juk nesunku užuosti vaistinės ar knygyno kvapus.
Pagal tai jie ir orientuojasi.
Padeda ir baltoji lazdelė.
Joje nėra jokios paslėptos technikos.
Baltoji lazdelė skirta apčiuopti kliūtis kelyje. Ne visi neregiai ryžtasi vaikščioti po miestą vieni.
Eiti su lydinčiu žmogumi kur kas paprasčiau ir patogiau. Tačiau kiekvienas turi savo gyvenimą.
Orientuotis neregiui padeda ir įvairios navigacijos programėlės.
Jis taip gali susirasti reikalingus objektus.
Sudėtingiau susigaudyti svetimame mieste ar svetimoje šalyje.
Ypač trukdo kalbos nemokėjimas ar kitokios eismo schemos. Kelyje, kurį tenka nueiti kasdien, orientuotis paprasta. Nebent sutrukdo netikėtai išdygusios kliūtys.
Ar ne vietoje pastatyti automobiliai.
Baltąja lazdele galima apčiuopti kliūtis ant žemės.
Ji neinformuoja apie tai, kas yra aukščiau.
Pavyzdžiui, apie medžių šakas.
Neregiams nepatogus ir viešasis transportas.
Reikia nedaug: kad į stotelę atvažiavus autobusui ar troleibusui, pasigirstų maršruto numeris. Toliau neregiai susiorientuotų patys.
Neregiams sudėtinga pereiti per gatvę.
Didžioji dalis šviesoforų sostinėje jiems pritaikyti.
Vairuotojas privalo sustoti bet kurioje vietoje, kai nematantis žmogus nuo šaligatvio ant
gatvės nuleidžia baltąją lazdelę.
Tačiau tuo neregiai naudojasi labai retai.
Geriau prašo kitų žmonių pagalbos.
Neregiai retai ryžtasi keliauti į įstaigas be palydovo.
Atėjusiam vienam kartais tenka ilgokai pastoviniuoti, kol sulaukia dėmesio.
Dirbantieji įstaigose privalėtų žinoti, kaip elgtis pamačius neregį ar kitą negalią turintį
žmogų.
Pasitikti jį, nuvesti į reikalingą vietą, padėti.
Dar viena problema – dokumentų, prašymų pildymas.
Pats neregys to padaryti negali.
Darbuotojai teisinasi, kad už kitą žmogų dokumentus pildyti draudžia instrukcija.
Tokias instrukcijas būtina keisti.
Juk ne visi žmonės gali patys užpildyti dokumentus. Daugeliui atrodo, kad neregio namuose tvarka turi būti ideali.
Taip tikrai nėra.
Buityje padeda įvairūs neregiams pritaikyti prietaisai. Daugiausia problemų sukelia ypač moderni buitinė technika.
Geriau, kai ji valdoma iškiliais mygtukais ir rankenėlėmis.
Gebėjimas orientuotis priklauso ir nuo to, ar žmogus nemato iš prigimties, ar apako vėliau.
Tam, kuris apako vėliau, orientuotis lengviau.
Jis dar šiek tiek prisimena aplinką.
Nematantis žmogus iš reginčiųjų tikisi pagalbos.
Regintieji gali prieiti prie žmogaus su baltąja lazdele ir paklausti, ar jam nereikia padėti.
Daugelis neįsivaizduoja, kaip lydėti neregintį žmogų. Būna nejauku, kai palydovas čiumpa tave ir ima stumti priešais tarsi vairuodamas.
Neregiui patogiau pačiam įsikibti į parankę.
Jis taip jaučia, kur eina matantis žmogus.
Neregį reikia perspėti žodžiu tik apie pavojingesnes kliūtis kelyje.
Neregių nereikia tampyti ar sukinėti.
Dar viena problema – automobiliai ant šaligatvių ar praėjimų.
Kartais neregiui sunku pro juos prasibrauti net iki savo namų.
Neregiai neina šaligatvio viduriu.
Jiems reikia šaligatvio pakraščio.
Šaligatviai be iškilių bortelių netinka.
Tokio šaligatvio pakraštys turi būti pažymėtas kalniukais arba akmenimis. Svarbu, kad juos būtų
galima apčiuopti.
Šiek tiek kitokios formos plytelės nepadeda.
Jų nei batų padais, nei baltąja lazdele neapčiuopsi.
