Tą dieną gimė gydytojas Džeimsas Parkinsonas.
Jis prieš du šimtus metų aprašė Parkinsono ligą.
Ja sergantis žmogus dreba.
Jis lėčiau juda.
Žmogus gali blogiau užuosti.
Jis gali būti blogos nuotaikos.
Jis gali sunkiai tuštintis ir šlapintis.
Jis gali blogiau miegoti.
Apie Parkinsono ligą papasakojo gydytoja Rūta Kaladytė-Lokominienė.
Lietuvoje Parkinsono liga serga apie vienuolika tūkstančių žmonių.
Dažniausiai ja suserga vyresnio amžiaus žmonės.
Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai.
Pasitikrinti, ar nesergi šia liga, galima poliklinikoje.
Vilniuje, Santariškių klinikose, yra Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų centras.
Čia dirba geri specialistai.
Jie bendradarbiauja su užsienio gydytojais.
Nežinia, kodėl kai kurie žmonės suserga.
Liga gali būti paveldėta.
Dabar žmonės Parkinsono liga serga kitaip negu prieš penkiolika metų.
Tada žmonės greičiau tapdavo neįgalūs.
Jiems būdavo sunku savimi pasirūpinti.
Dabar yra kitaip. Žmonės gali normaliai gyventi ir sirgdami.
Tačiau sergančių šia liga daugėja.
Prisideda užteršta aplinka.
Keičiasi genai.
Žmogaus organizme atsiranda nenormalus baltymas.
Jis vadinasi alfa-sinukleinas.
Jis silpnina nervų sistemą.
Nervų ląstelės pamažu žūsta.
Parkinsono liga kol kas neišgydoma.
Bet pablogėjimą galima sulėtinti ir sumažinti požymius.
Kiekvienas žmogus gydomas taip, kaip jam geriausia.
Gydytojas parenka vaistus.
Žmogus turi nuolat lankytis pas gydytoją.
Geriausia tai daryti kas pusę metų.
Žmonės dažnai serga dar ir kitomis ligomis.
Todėl reikia nustatyti, kokių vaistų reikės.
Tik taip sergantis žmogus galės geriau jaustis.
Kartais reikia operacijos.
Po jos nereikia gerti daug vaistų.
Ieškoma naujų gydymo būdų.
Kada nors bus galima pakeisti „klaidingus“ genus sveikais.
Bet to dar reikės palaukti.
Kol kas net gydomas žmogus tampa neįgalus.
Jis tampa nedarbingas.
Muzikantai, dailininkai, sportininkai ar chirurgai dirbti nebegali anksčiau.
Žmonės, kuriems nereikia atlikti tikslių judesių, dirba ilgiau.
Labai svarbu, kaip žmogus žiūri į savo ligą.
Reikia daug judėti, sportuoti.
Reikia turėti mėgstamos veiklos.
Tada ligos eiga būna lėtesnė.
Ir žmogus ilgiau geriau jaučiasi.
Svarbu laikytis gydytojų nurodymų.
Vartoti vaistus.
Reikia, kad padėtų artimieji.
Jie neturi išsigąsti.
Jie turi skatinti ligonį daugiau judėti.
Priminti ligoniui apie vaistus.
Lietuvoje veikia Lietuvos Parkinsono ligos draugija.
Draugijos nariai domisi naujausiu gydymu.
Jie rūpinasi, kad vaistai būtų nemokami.
Yra tarpusavio pagalbos grupės.
Ten ligoniai vieni iš kitų mokosi gyventi su liga.
Sergantys Parkinsono liga žmonės turi savo simbolį.
Raudoną tulpę su baltu dryžiu.
Ženklelį su tokia tulpe įsisega tie, kurie serga Parkinsono liga.
Arba tie, kurie dirba su sergančiaisiais.
Arba tie, kurie juos palaiko.
Tokią tulpę pirmasis išaugino olandų gėlininkas.
Jis taip pat sirgo Parkinsono liga.
