Ir pažadėjo laikytis joje numatytų reikalavimų.
Kurie pagerintų neįgaliųjų gyvenimą.
Tai svarbiausias dokumentas.
Kuriame surašytos neįgaliųjų teisės.
Šis dokumentas galioja daugelyje šalių.
Bet ar visuomenė apie jį žino?
Ar viską žino patys neįgalieji?
Ar valstybė laikosi savo pažadų?
Neįgaliųjų reikalų departamentas atsakingas už tai.
Kad Lietuvoje būtų laikomasi šios konvencijos.
Todėl buvo atliktas tyrimas.
Jį vykdė neįgaliųjų organizacijos.
Jos aiškinosi.
Kaip neįgaliųjų teisių laikomasi keturiose gyvenimo srityse.
Lietuvos neįgaliųjų draugija domėjosi.
Ar nepažeidžiamos žmonių su negalia teisės.
Draugijos nariai apklausė 1690 žmonių.
Iš jų beveik tūkstantį žmonių su negalia.
Ir 744 žmones, neturinčius negalios.
Tyrimą pristatė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.
Ji sakė, kad daug žmonių nežinojo apie Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Žinančių apie šį dokumentą buvo daug mažiau.
Daugiau kaip pusė sakė.
Kad per mažai žino apie žmonių teises.
Daug kas nežinojo.
Kur reikėtų kreiptis dėl pažeistų teisių.
Jelena Ivančenko sakė.
Kad žmonės su negalia dažniau pastebi.
Kad jų teisių nepaiso.
Negalios neturintys žmonės dažniau sakė.
Kad neturi nuomonės.
Žmonės su negalia labiausiai piktinosi.
Kad jiems nepritaikyta aplinka.
Ir teikiama per mažai informacijos.
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga stebėjo.
Kaip neįgaliesiems pritaikytos sveikatos įstaigos.
Tyrime dalyvavo 340 gydymo įstaigų.
Kurios priklauso valstybei.
Ir savivaldybėms.
Tik prie 101 įstaigos buvo įrengtos tinkamos automobilių aikštelės.
Į 65 įstaigas neįgaliesiems nepavyktų patekti.
Daugiau kaip 250 gydymo įstaigų nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia.
Akliesiems reikalinga vedimo sistema įrengta tik vienoje įstaigoje.
Tai specialiomis plytelėmis pažymėti takeliai.
Kuriuos aklieji junta liesdami.
Dalies sveikatos paslaugų neįgalieji negalėtų gauti.
Jas teiktų tik atvykus su lydinčiu asmeniu.
Daugiau kaip 100 gydymo įstaigų neketina gerinti sąlygų neįgaliesiems.
Nes neturi tam pinigų.
Arba vadovams trūksta noro.
Lietuvos neįgaliųjų forumas tyrė.
Kaip Lietuvos įstatymai ir kiti dokumentai užtikrina neįgaliųjų teises.
Neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sako.
Reikia nemažai padaryti.
Kad svarbūs teisės aktai nepažeistų neįgaliųjų teisių.
Dalis jų buvo pakeista.
Kai Lietuva priėmė Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Bet dar tikrai liko problemų.
Nėra reikalavimo pritaikyti neįgaliesiems mokymo vietas.
Specialiųjų poreikių turinčius vaikus siūloma mokyti namuose.
Arba specialiosiose mokyklose.
O ne sukurti jiems vietą įprastoje mokykloje.
Vis dar sunku nustatyti žmogaus neveiksnumą.
Nesutariama, ar priverstinai gydyti žmones su psichikos negalia.
Yra ir kitų problemų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė.
Kad kai kuriuos dalykus greitai žada keisti.
Bet tai dar turi patvirtinti Seimas ir Vyriausybė.
Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai stebėjo.
Ką apie žmones su negalia sako žiniasklaida.
Ką rašo laikraščiai ir interneto svetainės.
Ką rodo televizija.
Nustatyta, kad dažniau pripažįstamos neįgaliųjų teisės.
Ir žmonės su negalia rodomi ne kaip aukos.
Bet žinutėse trūksta pozityvumo.
Visuomenė gauna per mažai informacijos.
Kokių poreikių turi žmonės su skirtingomis negaliomis.
Ir ką tokie žmonės gali.
Pastebėjo ir tai.
Kad žiniasklaida per mažai pritaikyta žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė yra Asta Kandratavičienė.
Ji sakė.
Kad toks tyrimas yra pirmas.
Bet labai reikalingas.
Nes aiškiai parodo.
Ką reikia daryti toliau.
Kad žmonėms su negalia gyvenimas gerėtų.
Ji žadėjo.
Kad šį tyrimą paskelbs ir kitoms svarbioms įstaigoms.
Vyriausybei, Seimui ir ministerijoms.
Nes nuo jų priklauso svarbūs sprendimai
