Tai svarbiausias dokumentas.
Kuriame aprašytos žmonių su negalia teisės.
Šis dokumentas galioja ir kitose Europos šalyse.
Bet Lietuvoje sunkiai sekasi užtikrinti.
Kad neįgaliųjų teisių laikytųsi.
Seime buvo surengta konferencija.
Tai didelis renginys.
Kuriame kalba apie svarbias problemas.
Ši konferencija vadinasi „Veiksminga apsauga nuo diskriminacijos: ką darome gerai ir kaip galėtume būti
efektyvesni?“
Gediminas Andriukaitis yra Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkas.
Jis sako, kad apie žmonių lygybę yra kalbama.
Bet daug ko nedaroma.
Visuomenė tam dar nepasiruošusi.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas yra Valerijus Simulik.
Jis pasakojo.
Kad Lietuvoje galioja daug reikalingų dokumentų.
Bet tikrovėje jų nesilaikoma.
Reikia rūpintis žmonėmis.
O ne tik apie tai kalbėti.
Lygių galimybių tarnybos kontrolierė yra Agneta Skardžiuvienė.
Ji sako.
Kad valstybė per mažai vertina šią tarnybą.
Kitiems metams neskirs pinigų projektams.
Kuriuos reikia tęsti.
Kontrolierė sako.
Kad neįgaliųjų teisių apsauga kainuoja.
Apie Europos institucijas kalbėjo svečias iš Belgijos Patrikas Charlieris.
Jis vadovauja Europos lygybės institucijų tinklui.
Jam priklauso 46 institucijos.
Jos veikia 36 šalyse.
Institucijos prižiūri.
Kad visiems žmonėms būtų sudaromos vienodos sąlygos.
Ir galimybės.
Tai turėtų prižiūrėti ir visuomenė.
Apie situaciją Lietuvoje kalbėjo Birutė Sabatauskaitė.
Ji yra Žmogaus teisių centro direktorė.
Ji pasakojo.
Kad į Lygių galimybių tarnybą žmonės kreipiasi tada.
Kai jų teisių nepaiso.
Ir žmogų vertina prasčiau negu kitus.
Į teismus dėl to žmonės kreipiasi retai.
Daugelis galvoja.
Kad žmogaus teisių pažeidėjai nesulaukia atpildo.
Specialistė sako.
Kad šalyje reikėtų įkurti Nacionalinę lygybės instituciją.
Ji teiktų pagalbą žmonėms.
Kurių teisių nepaisoma.
Taip pat skleistų visuomenei informaciją.
Ir prižiūrėtų, kaip laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos.
Jungtinų Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys yra Jonas Ruškus.
Jis sako.
Kad visose šalyse kyla sunkumų.
Dėl neįgaliųjų teisių užtikrinimo.
Neįgaliųjų teisių konvencija yra labai svarbus dokumentas.
Nes jame daug dėmesio skiriama neįgaliųjų orumui.
Kituose dokumentuose kalbama apie žmonių su negalia sveikatą.
Arba globą ir gailestingumą.
Taigi šis dokumentas yra svarbiausias.
Neįgaliųjų teisių komitetas prižiūri, kaip skirtingose šalyse laikosi šio dokumento.
Svarbu, kad šalių darbą prižiūrėtų institucija.
Kuri nepriklausoma nuo valdžios.
Ir kuriai nepritrūktų pinigų darbams.
Šioje grupėje turėtų būti ir pačių neįgaliųjų.
Ir teisininkų.
Ir mokslo žmonių.
Taip pat ir aktyvių piliečių.
Institucija turi bendradarbiauti su kitomis valstybinėmis įstaigomis.
Rengti ataskaitas.
Ir rūpintis gauti įvairią informaciją.
Valstybė turėtų padėti šiai grupei.
Skirti pinigų ir leisti gauti informaciją.
Kuri neskelbiama.
Bet valdžia neturėtų daryti įtakos šios grupės nariams.
Agneta Skardžiuvienė pasiūlė.
Steigti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
Nes taip būtų paprasčiau.
Komitetas galėtų veikti tarnybos patalpoje.
Tarnybos darbuotojai galėtų padėti tinkamai veikti.
Komitetas turėtų teisę nuolat tikrinti.
Kaip laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos.
Galėtų reikalauti dokumentų.
Sudaryti darbo grupes.
Atlikti įvairius tyrimus.
Ir teikti rekomendacijas.
Konferencijos dalyviai svarstė.
Kaip būtų galima įkurti tokį komitetą.
Apie tai kalbėjo ir svečias iš Belgijos.
