Ir jau 2 metus keliauja į Lietuvos mokyklas ir darželius.
Draugija vykdo Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą.
Girdintys žmonės pastebėjo.
Kad kurtieji turi daug idėjų.
Ir yra labai įdomūs.
Jų kultūra būtų įdomi girdintiesiems.
Juos ragino daugiau pasakoti apie kurčiųjų gyvenimą.
Ir gestų kalbą.
Draugijos vadovai ir viešinimo komanda nusprendė sukurti planą.
Kaip visuomenei pristatyti kurčiųjų bendruomenę.
Jie nutarė pasiūlyti programą mokykloms ir darželiams.
Pasakoti apie kurčiuosius mokiniams.
Jie išsiuntinėjo pasiūlymus į mokymo įstaigas.
Ir kurčiųjų komandą pradėjo kviesti atvažiuoti.
Kęstutis Vaišnora tapo kurčiųjų ambasadoriumi.
Tai žmogus, kuris patraukliai pristato ką nors kitiems.
Kiekvienoje mokykloje Kęstučio Vaišnoros laukdavo vaikai.
Ir užduodavo įdomių klausimų.
Vaikams būdavo įdomu paklausyti.
Ką jiems pasakoja apie kurčiuosius.
Kęstutis Vaišnora kiekvienoje mokykloje nusifotografuodavo.
Ir nusiųsdavo žinutę draugijos narei Rasai Buikauskaitei.
Ji paskelbdavo draugijos interneto puslapyje.
Ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Nes komanda buvo taip susitarusi.
Pamokoje Kęstutis pasisveikina su vaikais.
Tik jie ne iškart tai supranta.
Tada jis kalba gestų kalba.
O vertėjai verčia į garsų kalbą.
Vieni kitus klausinėja.
Kęstučiui Vaišnorai įdomu sužinoti.
Ką vaikai žino apie kurčiuosius.
Ir gestų kalbą.
O vaikams įdomu, ką jiems nori papasakoti.
Nes daug kas jiems negirdėta.
Ir labai įdomu.
Kartą lektorius paklausė vaikų.
Ar visi kurtieji kalba viena gestų kalba.
Ar gestų kalbų yra daug.
Vaikai manė, kad yra daug gestų kalbų.
Ir toks atsakymas teisingas.
Mokytoja sakė, kad gestų kalba yra viena.
Taigi po pamokos teko pripažinti.
Kad kai ko nežino ir mokytojai.
Kęstutis Vaišnora gerai kalba ir garsiai.
Bet paskaitas skaito tik gestų kalba.
Jis pasakoja, kad kurčiųjų nereikia bijoti.
Kaip tik reikia mokytis susidraugauti.
Jis papasakoja, kaip galima pabendrauti.
Galima jiems rašyti žinutę telefonu.
Arba ant popieriaus lapo.
Arba suvaidinti tai, ką nori papasakoti.
Vaikai dažniausiai klausia.
Koks žadintuvas pažadina kurčiuosius ryte?
Kaip jie išmoksta gestų kalbos?
Ar kurtieji šoka ir dainuoja?
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos specialioji pedagogė Laima Sirutytė sakė.
Kad kvies Kęstutį Vaišnorą dažniau.
Nes pirmokai per jo pamoką nesuprato.
Kaip svečias pasakė atsakymus.
Nes vaikai nieko negirdėjo.
Lektorius dažnai per pamokas parodo filmukų.
Kaip kurtieji gieda Lietuvos himną.
Parodo vaikiškų filmų.
Kurių kurtieji negali girdėti.
Tai skatina vaikus pamąstyti apie kurčiuosius.
Paskui parodo filmukų, kuriuos kurtieji įkalbėjo ir gestų kalba.
Vaikams būna įdomu žiūrėti.
Nes kalbėdami gestų kalba.
Žmonės naudoja daug mimikų.
Jie labai daug pasako vien veido išraiška.
Paskui Kęstutis Vaišnora pamoko vaikus gestų kalbos.
Vaikai išmoksta parodyti kelis žodžius.
Ir raides.
Iš jų galima sudaryti žodžius.
Lektorius pasiūlo vaikams pasimokyti namuose.
Rodyti žodžius gestų kalba.
Kuo mažesni vaikai, tuo greičiau jie išmoksta.
Mokiniai ir mokytojai kviečia komandą atvažiuoti dar.
Ir vėl susirenka pilna salė žmonių.
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje Kęstutis Vaišnora lankėsi net 4 kartus.
Nes jį ten vis kviečia.
Direktoriaus pavaduotoja Rasa Puniškienė sakė.
Kad vaikams tokios pamokos labai įdomios.
Visiems rūpi, kaip elgtis su kurčiaisiais.
Kaip jiems pasakyti tai, kas svarbu.
Vaikams patinka mokytis ir gestų kalbos abėcėlės.
Visiems labai patinka ir lektorius Kęstutis Vaišnora.
Nes jis labai įdomiai pasakoja.
Moka bendrauti ir su mažais, ir su vyresniais vaikais.
Kai baigia pamoką su vaikais.
Kęstutis Vaišnora pasikalba su mokytojais.
Atsako į jų klausimus.
Ir aptaria rūpimas temas.
Dėl to pradeda vieni kitais pasitikėti.
Pats Kęstutis pasakoja.
Kad nuveikė daug daugiau.
Negu buvo suplanuota.
Nors važiuoti į mokyklas kartais būdavo sunku.
Bet jam labai patiko būti naudingam.
Ir bendrauti su vaikais.
Jis džiaugėsi, kad girdintieji nori sužinoti apie kurčiuosius.
Lektorius dėkoja savo mokytojams Monikai Kumžaitei ir Arūnui Bražinskui.
Kurie jį mokė bendrauti su skirtingais žmonėmis.
Ir sudominti klausytojus.
Kiekvieną kartą jis kviesdavosi vis kitus vertėjus.
Kurie gyvena ir dirba arčiausiai tos mokyklos.
Į kurią vyksta.
Komandoje būdavo po du vertėjus.
Vienas vertėjas – labai patyręs.
Kitas tik pradedantysis.
Taip vieni iš kitų galėjo mokytis.
Ateinančiais metais Kęstučio pamokų jau laukia 5 mokyklos.
Kurčiųjų ambasadorius jau mylimas ir laukiamas.
Apie jį vienų mokyklų bendruomenės papasakoja kitoms.
