Kaip Lietuvoje užtikrinamos neįgaliųjų teisės.
Jomis Lietuva pažadėjo rūpintis.
Kai patvirtino Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Tai toks dokumentas.
Kuriame aprašytos žmonių su negalia teisės.
Dalį apklausos atliko Lietuvos neįgaliųjų draugija.
Jai vadovauja Jelena Ivančenko.
Apklausoje dalyvavo 1690 žmonių.
Daugiau kaip pusė jų turi kokią nors negalią.
Mažesnė dalis apklausos dalyvių neturėjo negalios.
Žmonėms buvo užduodami tie patys klausimai.
Tyrimas parodė.
Kad labiau neįgaliųjų skriaudimą pastebi tie žmonės.
Kurie labiau išsimokslinę.
Kurie laiko save tolerantiškais.
Arba bendrauja su neįgaliais žmonėmis.
Daugiau turinčių negalią žmonių sakė.
Kad jų teisių nepaisoma.
Ir juos kartais skriaudžia.
Daugiau kaip pusė atsakiusiųjų klausimus nežinojo nieko apie Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Patys žmonės su negalia apie šį dokumentą žinojo daugiau.
Dauguma jų sužinojo iš žiniasklaidos.
Iš televizijos, radijo ar laikraščių.
Kai kurie skaitė internete.
Daugiau kaip pusė žmonių sakė.
Kad tarp labiausiai skriaudžiamų žmonių yra neįgalieji.
Ypač nepaisoma žmonių su proto, psichikos ir fizine negalia teisių.
Tyrimas parodė, kad žmonės per mažai žino apie pažeidžiamas teises.
Ir nežino, kur dėl to kreiptis.
Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių mano.
Kad neįgalieji turi galimybę mokytis.
Geriausiai prieinama galimybė baigti pradinę ir vidurinę mokyklą.
Taip pat yra sąlygos įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Blogiausiai visi vertina mokyklose teikiamą pagalbą.
Dauguma pritarė, kad vaikai su negalia mokytųsi kartu su kitais.
Bet reikėtų jiems labiau padėti.
Mokyklos ir jų darbuotojai turėtų būti geriau pasiruošę.
Klausiami apie galimybę dirbti.
Žmonės dažniausiai minėjo.
Kad svarbus darbdavių požiūris į neįgaliuosius.
Mažiausiai svarbus atrodė aukštasis išsilavinimas.
Apie 200 žmonių pasirinko atsakymą.
Kad svarbi galimybė dirbti socialinėse įmonėse.
Tai tokios įmonės, kuriose įdarbinami žmonės su negalia.
Valstybė remia šias įmones.
Buvo klausimas ir apie sveikatos paslaugas.
Tik pusei apklaustųjų atrodė.
Kad neįgalieji gali gauti tas pačias paslaugas.
Daliai žmonių atrodė.
Kad neįgalieji negali gauti geros dantų priežiūros.
Jiems neteikia žinių apie sveiką gyvenimo būdą.
Trečdalis neįgalių apklausos dalyvių nurodė.
Kad sveikatos įstaigose sulaukė nepagarbaus elgesio.
Arba turėjo problemų dėl nepritaikytos aplinkos.
Geriausiai žmonės vertino vaistų kompensavimo tvarką.
Blogiausiai teikiama informacija apie pakeitimus.
Ir apie gydymą.
Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių sako.
Kad neįgalieji turi galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
Daugiau kaip pusė mano.
Kad žmonės su proto negalia gali balsuoti.
Ir pasirinkti norimą partiją.
Prastai vertina balsavimo apylinkių patalpas.
Nes jos dažnai nepritaikytos žmonėms su neįgaliųjų vežimėliais.
O informacija nepritaikyta neregiams, kurtiesiems ir žmonėms su intelekto negalia.
Neįgalieji gali dalyvauti renginiuose.
Bet daugiau kaip pusė dalyvių pritaria.
Kad kurtiesiems nėra galimybių žiūrėti filmus, televiziją, spektaklius.
Neįgalieji gali dalyvauti sporto renginiuose.
Bet aplinka jiems ne visur pritaikyta.
Neįgalūs vaikai negali dalyvauti varžybose su kitais.
Taip pat neįgalieji negali naudotis sporto klubų paslaugomis.
Labiausiai nustebino atsakymas, kad daugiau kaip pusė neįgaliųjų visai nekeliauja.
Tie žmonės turi klausos, regos, proto ir psichikos negalias.
Jie nurodė, kad keliauti per brangu.
Tie, kurie keliauja, blogai vertino aplinką prie lankomų vietų.
Kai kuriems žmonėms trūko aiškios ir suprantamos informacijos.
Geriausiai kelionėse vertino automobilių aikšteles.
Maitinimo įstaigas, tualetus ir informacinius stendus.
Jelena Ivančenko sako.
Kad apie šios apklausos rezultatus reikia daug kalbėti.
Kad sužinotų valdžioje esantys žmonės.
Kurie priima sprendimus.
Šie atsakymai parodo, ko žmonėms dar trūksta.
Ir ką galima pagerinti.
