Erlandas turi psichikos negalią.
Jį reikia nuolat prižiūrėti.
Erlandas susirgo paauglystėje.
Gydytojai jam ir šeimai nepadėjo.
Tik išrašė labai stiprių vaistų.
Nuo vaistų Erlandui prasidėjo epilepsija.
Jis ėmė nebesuvokti aplinkos.
Ir priaugo svorio.
Tėvai kreipėsi į privačius daktarus.
Jie liepė vaistų nebegerti.
Erlandui be vaistų pagerėjo.
Jis baigė ir profesinę mokyklą.
Bet darbo rasti nepavyksta.
Erlandas neturi ką veikti.
Dėl to prastėja jo sveikata.
Dabar Erlandas pusę dienos būna užimtume centre.
Ten jam patinka.
Bet patekti į jį buvo sunku.
Edmundas sako.
Kad niekas nepadeda susirgus psichikos liga.
Šeima nežino kur kreiptis.
Ir turi ilgai ieškoti informacijos patys.
Erlandui susirgus šeimai buvo sunku.
Mama išvažiavo dirbti į užsienį.
O Edmundas liko vienas prižiūrėti vaikų.
Jis neranda darbo.
Nes negali sūnaus palikti be priežiūros.
Erlandui kasmet reikia nustatyti neįgalumą.
Tai ilgai užtrunka.
Tėtis Edmundas tuo skundžiasi.
Su sūnumi Edmundas bando džiaugtis gyvenimu.
Bet sūnui daug įspūdžių kenkia.
Jis tampa neramus.
Ir reikia stipresnių vaistų.
Edmundas sako.
Kad jaučiasi palūžęs.
Jis norėtų gauti daugiau valstybės pagalbos.
Ir rasti darbą.