Kad neįgalūs vaikai turi mokytis kartu su visais.
Neįgalus vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
Jam reikia daugiau pagalbos mokykloje.
Bet tėvai patys sprendžia.
Ar jų vaikas eis į bendrą mokyklą.
Ar į specialiąją.
Jei į mokyklą eina neįgalus vaikas.
Mokykla gali samdyti mokytojo padėjėją.
Jis padeda daugiau poreikių turinčiam vaikui.
Vaikui turi nustatyti specialiuosius poreikius.
Juos nustato speciali tarnyba.
Tėvai dažnai susiduria su problemomis.
Pavyzdžiui.
Tarnyba bendrauja nemandagiai.
Ir nustato netikslius vaiko poreikius.
Taip vaikai stumiami į specialiąsias mokyklas.
Kita mama Jurga sako.
Kad pasibaisėjo specialiosiomis mokyklomis.
Vaikai ten paliekami be priežiūros.
Patekti į bendrą mokyklą sunku.
Mokyklos dažnai sako neturinčios specialistų.
Kurie galėtų dirbti su neįgaliu vaiku.
Tėvai galvoja.
Kad mokyklos taip vengia „problemiško“ vaiko.
Pavyzdžiui.
Kauno Panemunės pradinė mokykla atsirenka mokinius.
Ir sako nepriimsianti neįgalių vaikų.
Net kai vaikas priimtas į bendrą mokyklą.
Jis negauna visos pagalbos.
Ir jaučia mokytojų ir bendraklasių smurtą.
Pavyzdžiui.
Visi mokiniai prieš pirmą klasę susitinka susipažinti.
Ievos sūnui direktorius patarė į susitikimą neiti.
Rugsėjo pirmąją visi vaikai buvo pažįstami su mokytoja.
O Ievos sūnus nieko nepažinojo.
Neįgalūs vaikai jaučiasi nemėgstami.
Jų nepriima pirmiausia mokytojai ir kiti specialistai.
Mama Jurga sako.
Kad negalia gali aplankyti bet ką.
Todėl reikia stengtis dėl kiekvieno vaiko.
Kad jis užaugtų išsilavinęs.
Ir galėtų pasirūpinti savimi.
Tai mama sako visiems tėvams.
Kurie augina sveikus vaikus.
Ir nenori priimti negalią turinčio vaiko.