Ta proga buvo daug renginių.
Du buvo labai svarbūs.
Tai konferencija Seime.
Ir susitikimas su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais.
Konferencija Seime vadinosi „Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-metis: žvilgsniai į praeities, dabarties ir ateities iššūkius bei galimybes“.
Joje kalbėjo kurčiųjų draugijos prezidentas.
Jis nurodė problemas.
Kurtieji laukia Lietuvių gestų kalbos įstatymo.
Kurtieji pagalbos centrui turi rašyti.
Nes vaizdo skambučiai neįmanomi.
Tai labai nepatogu.
Taip pat draugija nežino.
Kiek yra kurčiųjų.
Duomenų apsauga šios informacijos atskleisti neleidžia.
Kurtieji nenori būti vadinami kurčnebyliais.
Tai rodo nepagarbą gestų kalbai ir kurtiesiems.
Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė irgi skaitė pranešimą.
Ji kalbėjo.
Kad gestų kalbos vertėjai turi per daug darbo.
Jie turi dirbti ir savaitgaliais.
Taip pat vertėjai turi išmanyti daug kitų dalykų.
Pavyzdžiui.
Valdyti stresines situacijas.
Vertėjų atlyginimai maži ir nedidėja.
Dėl to gestų kalbos vertėjų dar mažėja.
Daug studijas baigusių vertėjų emigruoja.
Dabar labai mažai stoja mokytis gestų kalbos vertimo.
Tai didelė problema.
Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė sakė.
Kad problema yra ir draugijų finansavimas.
Dabar taiko naują būdą.
Dėl to kurčiųjų draugijos gauna mažiau pinigų.
Darbo neteko apie pusė darbuotojų.
Mažesnės draugijos pinigų gauna dar mažiau.
Kurtieji nebegauna reikiamų paslaugų.
Toks finansavimo būdas netinkamas.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė kalbėjo apie gerus dalykus.
Ji sakė.
Kad vyksta Neįgaliųjų socialinės integracijos programa.
Dabar ruošiami atvejo vadybininkai.
Jie turėtų labai padėti kurtiesiems.
Seime per konferenciją kalbėjo apie klausos aparatus.
Dabar juos įsigyti galima pigiau.
Kurčiųjų tėvai nori.
Kad jie būtų nemokami.
Nes nemokami yra specialūs implantai.
Tai būtų lygybė.
Kurtieji kalbėjo apie galimybę vairuoti mašiną.
Užsienyje kai kur tai leidžiama.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė sakė.
Kad per rinkimus informacija kurtiesiems bus prieinamesnė.
Paskui įvyko renginys Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Kurčiųjų draugijos nariai bendravo su darbuotojais.
Arūnas Bražinskas gestais davė vardus dviem darbuotojoms.
Paskui draugijos nariai ir ministerijos darbuotojai.
Susirinko pasikalbėti apie mokslą.
Jie kalbėjo apie kurčiųjų ugdymą.
Nors skatina mokytis bendrose mokyklose.
Kurčiųjų mokyklos irgi liks.
Kurčiųjų mokyklos naudingos.
Jos yra kurčiųjų kultūros vieta.