Ji gimė su paveldėta liga.
Jos kaulai labai trapūs ir lengvai lūžta.
Rūtai teko mokytis namuose.
Paskui ji norėjo mokytis universitete.
Tuo metu neįgaliesiems pritaikytas buvo tik Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
Rūta įstojo mokytis sociologijos ir psichologijos.
Ne visos patalpos buvo pritaikytos.
Kai kurių auditorijų ji negalėdavo pasiekti.
Ir gavo skolą už paskaitų nelankymą.
Rūta pasiėmė atostogas nuo mokslų.
Į universitetą grįžo su idėja.
Kaip padėti neįgaliems studentams.
Rūta sugalvojo neįgaliesiems paskaitas vesti pirmame aukšte.
Vėliau atsirado ir liftas.
Rūta padėjo ir kitų negalių studentams.
Ji susirado draugų.
Jie Rūtą net užnešdavo į antrą aukštą.
Paskui Rūta sugalvojo rinkti paramą.
Ir universitete įrengti keltuvą į antrą aukštą.
Už tai ją pagerbė ir Kauno meras.
Vėliau Rūta studijavo toliau.
Jai buvo įdomu tyrinėti neįgaliųjų kultūrą.
Rūta sutiko mylimą vyrą ir susilaukė dukrelės.
Rūtos liga gali būti paveldima.
Bet dukrelė ligos nepaveldėjo ir gimė sveika.
Rūta nedirba.
Bet užsiima rankdarbiais, kepa tortus.
Rūta su šeima gyvena socialiniame būste Vilniuje.
Jie norėjo nuosavo būsto.
Ir nusipirko butą Marijampolėje.
Jis pirmame aukšte ir buvo su keltuvu.
Bet keltuvą savivaldybė išardė.
Nes jis priklauso ne Rūtai.
Rūta iš savo pinigų turi įsirengti keltuvą.
Tokių pinigų šeima neturi.
Rūtai nepatinka prašyti paramos.
Bet kitaip ji negali nepatekti į savo butą.
Rūta sako.
Kad valdžia galėtų būti žmogiškesnė.