Arielė gimė per anksti.
Ir patyrė gimdymo traumų.
Dėl to susirgo cerebriniu paralyžiumi.
Tai raumenų vystymosi sutrikimas.
Arielė ilgai gulėjo ligoninėse.
Ir dabar jos sveikata silpna.
Ji greitai suserga.
Todėl mama mergaitę ugdo namuose.
Gimus neįgaliai dukrai šeima patyrė šoką.
Bet nusprendė gyventi ne su diagnoze.
O su savo mylimu vaiku.
Gydytojai siūlė sunkią negalią turinčios mergaitės atsisakyti.
Ir palikti ją globos įstaigoje.
Tėvai taip pasielgti negalėjo.
Airė sako.
Kad tuo metu jiems reikėjo pagalbos.
Gimus neįgaliam vaikui tėvai išgyvena daug jausmų.
Tai neviltis, skausmas, kaltė.
Jiems reikia psichologo pagalbos.
Kaip tvarkytis su savo jausmais ir gyventi toliau.
Arielei patinka klasikinė muzika.
Tėvai jai skaito eilėraščius ir pasakas.
Arielė vos kalba.
Bet tėtis ją išmokė kalbėti bučiniais.
Vienas bučinukas reiškia „taip“.
Du bučinukai reiškia „ne“.
Arielė nevaikšto ir dažniausiai guli.
Pas ją ateina terapeutai.
Jie padeda mergaitei stiprėti.
Ir pratintis prie kitų žmonių.
Mergaitė nuolat mankštinasi.
Arielė turi kačiuką.
Ir su juo dažnai žaidžia.
Airė studijuoja psichoterapiją.
Ji nori dalytis savo patirtimi ir išgyvenimais.
Galbūt jie padės kitoms šeimoms.
Airė sako.
Kad neįgalūs vaikai yra pasaulio dalis.
Ir turime juos priimti.