Tai tolima užsienio šalis.
Robertas turi intelekto negalią.
Ji atsirado per gimdymą.
Martino galva gimdant buvo suspausta žnyplėmis.
Gydytojai jo mamai pasiūlė vaiko atsisakyti.
Taip Robertas augo globos įstaigose.
Dabar Robertui šešiasdešimt metų.
Jis vedęs ir gerbiamas bendruomenėje.
Bet globos įstaigose buvo mušamas, išnaudojamas.
Globos įstaigose niekas nežiūrėjo į jį kaip į žmogų.
Robertui nuolat sakydavo.
Kad jis problemiškas.
Jis kartais grįždavo pas tėvus.
Bet santykiai su jais nebuvo geri.
Robertas augo piktas, nemylimas.
Galiausiai jam padėjo socialinė darbuotoja.
Ji pasiūlė savo energiją nukreipti į pagalbą kitiems.
Taip Robertas pradėjo rūpintis neįgaliųjų teisėmis.
Jis sako.
Kad intelekto negalios žmonės neturi būti atskirti.
Ir uždaryti globos įstaigose.
Intelekto negalią turintys žmonės ne nusikaltėliai.
Jie turi tokias pačias teises būti visuomenėje.
Robertas prisijungė prie organizacijos.
Kuri gina intelekto negalios žmones.
Jis ėmė keliauti po pasaulį.
Ir skleisti savo idėjas.
Galiausiai Robertas išrinktas dalyvauti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete.
Tai didelis įvertinimas.
Robertas yra pirmas intelekto negalią turintis komiteto narys.
Komitete jis kalba apie savo gyvenimo patirtį.
Ir padeda ginti neįgaliųjų teises.
Kitas komiteto narys Jonas Ruškus sako.
Kad Robertas komitete labai reikalingas.
Jam padeda asistentė.
Todėl Robertas be problemų supranta visą informaciją.