Jis yra autizmo specialistas.
Ir autistiškų vaikų asociacijos „Alut“ narys.
Šaharas sako.
Kad Izraelyje irgi yra problemų.
Ne visos mokyklos nori priimti autistiškus vaikus.
Bet Lietuvoje to nenori daug daugiau mokyklų.
Mokyklos tiesiog nežino.
Kaip dirbti su kitokiais vaikais.
Tada Šaharas veda joms mokymus.
Jis sako.
Kad reikia keisti savo požiūrį.
Dideli pinigai nepadės priimti vaikų į bendras mokyklas.
Tai turi padaryti patys žmonės.
Izraelyje vaikas gauna visą reikalingą pagalbą.
Jam paskiriamas mokytojo padėjėjas.
Ir įvairios terapijos.
Apie pagalbą sprendžia komisija.
Izraelyje yra ir specialiųjų mokyklų.
Į jas leisti vaiką renkasi patys tėvai.
Specialiosiose mokyklose mokosi ir labai agresyvus autistiški vaikai.
Autistiškiems vaikams yra specialūs darželiai.
Šaharas mano.
Kad kiekvienoje klasėje yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
Tai gali būti regos, judėjimo ar psichikos poreikiai.
Todėl Šaharas sako.
Kad specialiojo ugdymo turi mokytis visi mokytojai.
Mokytojai neturi bijoti suklysti.
Niekas negimė viską mokėdamas.
Svarbu pasimokyti iš savo klaidų.
Ir kuo geriau padėti vaikui.
Šaharas sako.
Kad jei autistiškas vaikas yra labai agresyvus.
Reikia jį skatinti emocijas išreikšti žodžiais.
Izraelyje neįgaliesiems irgi sunku rasti darbą.
Užtat neįgalieji eina į kariuomenę.
Izraelyje visi žmonės be išimties atlieka karinę tarnybą.
Ten neįgalieji dirba paprastus darbus.
Bet taip įgyja ateityje reikalingų įgūdžių.
Asociacija „Alut“ jungia labai daug žmonių.
Joje dirba daug darbuotojų.
Visi jie teikia įvairią pagalbą šeimoms.
Padeda šeimoms valdžios institucijose, rengia mokymus.
Teikia emocinę paramą, padeda pinigais.
Asociacijos tikslas yra šviesti tėvus ir mokytojus.
Kad jie mokėtų geriau dirbti su autistiškais vaikais.
Šaharas Lietuvai palinkėjo pradėti veikti.
Ir nelaukti kažkokių valdžios paramų.
Tik patys žmonės gali pakeisti situaciją.
Ir padėti autistiškiems vaikams.