Į juos suvažiavo kurčių ir neprigirdinčių vaikų tėvai.
Mokymai vyko sodyboje „Dzūkijos perlas“.
Vaidos Maziukienės dukra Jorė yra trečiokė.
Mergaitė neprigirdi.
Mama su kitais tėvais klausėsi paskaitų.
Jorė su kitais vaikais irgi turėjo, ką veikti.
Vaikai darė atvirukus ir piešė.
Jie surengė savo darbelių parodą.
Visi kartu kūrė lėlių teatrą.
Buvo galima pasivaikščioti sveikatingumo taku.
Mokymuose kalbėjo „Pagavos“ pirmininkė Rima Sitavičienė.
Mokytoja Rūta Vyšniūnienė pasakojo, kaip mokyti kurčius ir neprigirdinčius vaikus.
Mokytoja Milda Samienė patarė, kaip elgtis su klausos aparatus nešiojančiais vaikais.
Su jais reikia kuo daugiau kalbėtis.
Lietuvių kalbos mokytoja Milda Pošiūtė-Žebelienė ragino tėvus daugiau skaityti su vaikais.
Vaida Maziukienė papasakojo apie dukrą Jorę.
Kai mergaitei buvo metukai, tėvai sužinojo, kad ji beveik negirdi.
Gydytojai patarė patarimų kreiptis į „Pagavą“.
Ten susitiko su tėvais, kurių vaikai irgi negirdi.
Jorė ausyse turi brangius aparatus.
Dabar ji lanko mokyklą.
Į pamokas mergaitė ateina su gestų kalbos vertėja.
Vertėja padeda, kur reikia išmokti daug žodžių.
Per pamokas mokytoja stengiasi kalbėti lėčiau.
Tada Jorė su aparatais išgirsta.
Mama džiaugiasi, kad mokykloje dukra jaučiasi gerai.
Neringos Vaitūnaitienės dukra Ūla klausos aparatą pradėjo nešioti darželyje.
Ūla gimė sveika.
Bet kartą ji susirgo.
Gydytoja išrašė daug vaistų.
Mergaitė nustojo girdėti dėl jų šalutinio poveikio.
Tėvai iš pradžių nepastebėjo.
Sunerimo darželio auklėtojos.
Mama su dukra nuvažiavo pas gydytojus.
Gydytojai pasakė, kad Ūlai reikia klausos aparatų.
Mama verkė.
Niekas jai nepasiūlė nueiti pas psichologą.
Labiausiai padėjo šeima.
Klausos aparatai buvo brangūs.
Pinigus padėjo surinkti bendrija „Pagava“.
Ten Ūlos tėvai gavo ir patarimų.
Dabar Ūla jau aštuntokė.
Ji puikiai mokosi.
Ūla už diktantus gauna dešimtukus.
Neringa sako, kad dukrai daug padeda klausos aparatai.
Rimutė Taraškevičienė mokymuose dalyvavo pirmą kartą.
Ji atvažiavo su sūneliu Gabrieliumi Matu.
Buvo ir Gabrieliaus Mato tėtis.
Gabrieliui Matui dabar yra šešeri metai.
Jis jauniausias iš brolių.
Berniukui buvo metukai, kai gydytojai nustatė, kad jis neprigirdi.
Mokymuose Gabrieliaus Mato tėvai išmoko, kaip jam padėti.
Vaida Jakavonienė augina sūnų Emilį.
Jam dabar aštuoneri metai.
Berniukas neprigirdi.
Emilis gimė Londone.
Gydytojai iš karto patarė jam nupirkti klausos aparatą.
Vaida atvažiavo į Lietuvą.
Ji norėjo pasitarti su Lietuvos gydytojais.
Lietuvos gydytojai pasakė tą patį.
Emilis neprigirdi ir jam reikės klausos aparatų.
Londone klausos aparatus Emilis gavo nemokamai.
Jis labai greitai prie jų priprato.
Londone berniukas lankė mokyklėlę.
Namie jis kalbėdavo lietuviškai.
Todėl mokykloje angliškai kalbėti jam buvo per sunku.
Tėvai nutarė grįžti į Lietuvą.
Dabar jie gyvena Merkinėje.
Emiliui mokytis sekasi.
Emilis klausinėdavo, ar daugiau vaikų nešioja klausos aparatus.
Per mokymus Emilio šeima susipažino su kita šeima iš Varėnos.
Jų vaikas nešioja panašius klausos aparatus.
Emilis apsidžiaugė ir nusiramino.
Reikia, kad tokie mokymai vyktų kuo dažniau.