Žmonės bėgo už sergančiuosius išsėtine skleroze.
Tokią idėją sugalvojo Ana Staševičienė.
Ji yra išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė.
Maratono organizatoriai su idėja sutiko.
Maratone dalyvavo apie trisdešimt tūkstančių žmonių.
Bėgo ir keli žmonės, sergantys išsėtine skleroze.
Jų ir jų artimųjų komandoje buvo trisdešimt vienas žmogus.
Sergantieji išsėtine skleroze bėgo tris ir šešis kilometrus.
Tokie yra trumpiausi bėgimo atstumai.
Dauguma jų šeimos narių ir draugų bėgo dvylika kilometrų.
Registruodamiesi bėgikai galėjo paremti Ireną.
Ji serga išsėtine skleroze.
Nuo sausio mėnesio Irena galės treniruotis moderniu treniruokliu.
Taip mankštintis galės dar vienas draugijos narys Nemunas.
Sergant išsėtine skleroze labai svarbu judėti.
Kai sveikata pablogėja, žmogus sėda į neįgaliojo vežimėlį.
Kai jam pasidaro geriau, labai sunku iš naujo pradėti vaikščioti.
Raumenys būna nusilpę.
Todėl svarbu treniruotis.
Treniruotės padeda sumažinti įtampą kojose.
Laura Sidaraitė-Michailovė serga išsėtine skleroze.
Maratone ji bėgo tris kilometrus.
Laura norėjo parodyti, kad sergantiems žmonėms naudinga judėti.
Mokykloje ji buvo labai sportiška.
Bėgiodavo ilgus atstumus.
Savo diagnozę Laura išgirdo 12 klasėje.
Reikėjo nepervargti.
Vis dėlto Laura pamažu pradėjo sportuoti.
Ji ėmė šokti, daryti mankštą.
Taip jai pagerėjo.
Laura sako, kad užsienyje sergantys žmonės sportuoja daugiau.
Todėl jie geriau jaučiasi.
Maratone buvo renkami pinigai Irenai Trečiokienei paremti.
Ji jau greitai pradės treniruotis.
Prieš susirgdama Irena bėgiojo krosus, maratonus.
Liga prasidėjo po gimdymo.
Irenos koja pradėjo silpti.
Vėliau pradėjo silpti ir ranka.
Irenai buvo sunku susitaikyti su liga.
Dabar jai keturiasdešimt ketveri metai.
Ji sėdi neįgaliojo vežimėlyje.
Irena tikisi vėl vaikščioti.
Ana Staševičienė sako neprarasti vilties.
Jei tu negali bėgti, už tave tai padaryti gali draugas.