Aukštosios mokyklos neįgaliems studentams tampa vis atviresnės

Šių metų rugpjūčio 31 dieną baigėsi Valstybinio studijų fondo (toliau – VSF) nuo 2012 m. pavasario vykdytas projektas „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“.

Iš projekto lėšų buvo nupirkti penki sportiniai vežimėliai. Juos gavo Lietuvos sporto universiteto neįgaliųjų krepšinio komanda.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Iš projekto lėšų buvo nupirkti penki sportiniai vežimėliai. Juos gavo Lietuvos sporto universiteto neįgaliųjų krepšinio komanda.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Iš projekto lėšų buvo nupirkti penki sportiniai vežimėliai. Juos gavo Lietuvos sporto universiteto neįgaliųjų krepšinio komanda.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Iš projekto lėšų buvo nupirkti penki sportiniai vežimėliai. Juos gavo Lietuvos sporto universiteto neįgaliųjų krepšinio komanda.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Projekto metu nupirkti 4 interaktyvūs, rankomis varomi vežimėliai šokiams.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Projekto metu nupirkti 4 interaktyvūs, rankomis varomi vežimėliai šokiams.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Paruošta 90 neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Paruošta 90 neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų.<br>Valstybinio studijų fondo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Alvydas Valenta

2015-09-26 08:00, atnaujinta 2018-04-10 10:16

VSF, įvertinęs projekto rezultatus ir jo poveikį neįgaliųjų studijoms, pradeda įgyvendinti naują, šįkart daugiau nei dvigubai ilgesnį tokio paties pobūdžio projektą. Senojo, o dabar jau ir būsimo projekto vadovė Ilona Misiūnienė pasakoja: „Projektas baigėsi prieš pat naujuosius mokslo metus. Nenorėdami pradėtos veiklos nutraukti, parengėme naują projektą. Formaliai sutarties su Europos socialinio fondo agentūra dar nepasirašėme, bet esame gavę leidimą projekto veiklas pradėti vykdyti. Naujasis projektas tik prasideda, kokių nors didesnių darbų dar nespėjome atlikti, todėl geriausia apie jį kalbėti lyginant su senuoju, juo labiau, kad pradėtąją veiklą ir toliau tęsiame.

Pirmasis projektas truko 40 mėnesių, antrasis – tęsis 84 mėnesius arba septynerius metus. Pirmojo Sąmata buvo 20 mln. Lt, antrojo – 7 mln. eurų (daugiau kaip 24 mln. Lt). Tiek pirmajame, tiek ir antrajame projekte dalyvauja dvi tikslinės grupės: visų Lietuvos aukštųjų mokyklų neįgalūs studentai; visų projekto partnerių – Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojai.“

I.Misiūnienė teigia, kad „naujajame projekte, kaip ir ankstesniajame, numatyta ir toliau neįgaliems studentams mokėti 152 eurų tikslines išmokas. Tokias išmokas pirmojo projekto metu gavo 1388 studentai, kurie studijavo bent vieną semestrą. Kol kas minėtų išmokų studentai dar negauna, tačiau tikimės, kad lapkričio mėn. galėsime išmokėti už pirmuosius tris mėnesius. Pirmojo projekto laikotarpiu studijų baigimo diplomus gavo daugiau nei 600 studentų“.

Projekto metu aukštųjų mokyklų darbuotojams buvo organizuojami mokymai. „106 dėstytojai, lektoriai, studijų ir karjeros centrų vadovai mokėsi atpažinti negalią, pasiūlyti komunikavimą, informacijos prieinamumą lengvinančias technines pagalbos priemones, pritaikyti programas ir atsiskaitymo formas. Tokius kursus rengsime ir ateityje“,- tvirtino projekto vadovė. Projekto vadovė atkreipia dėmesį, kad už projektui skirtas lėšas buvo perkamas turtas. Jo nupirkta ir aukštosioms mokykloms perduota už 3 mln. 383 tūkst. Lt (daugiau kaip 110 tūkst. eurų). 4 interaktyvūs, rankomis varomi vežimėliai šokiams, 5 interaktyvūs vežimėliai skirti žaisti krepšinį, 90 specializuotų stalų ir tiek pat kėdžių, 51 stacionari vaizdo didinimo priemonė, 20 molbertų, pritaikytų žmonėms, turintiems judėjimo negalią, 14 Brailio rašto spausdintuvų, Mobilios molio žiedimo staklės, siuvimo mašina, Įranga neprigirdintiesiems: skaitmeninio koduoto vidinio ryšio FM sistema (siųstuvas ir imtuvas). Taip pat įsigyta programinės įrangos akliesiems: Natų į Brailio raštą vertimo programa, ekrano skaitymo programa „Jaws“.

Projekte dalyvavo 44 aukštosios mokyklos. Kuriose mokėsi daugiausia neįgalių studentų? Absoliutus lyderis – Vytauto Didžiojo universitetas – 130, Vilniaus universitete ir Vilniaus kolegijoje – po 90, Lietuvos edukologijos universitete – 88. Po 50 – 60 studentų mokėsi Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.

Šarūnas Grigaliūnas studijuoja Kauno technologijos universitete. Apie savo negalią daugelis nesame linkę kalbėti, o ir klausinėti neetiška. Tačiau Šarūnas neslepia, kad traumą patyrė norėdamas išbandyti šį tą neįprasto-ekstremalaus. Vaikinas nusprendė išmėginti šuolius nuo Palangos tilto į Baltijos jūrą. „Kiekvienais metais ta diena prieš akis „prasisuka“ lyg sulėtintas dokumentinis filmas. Trumpa pauzė... atsibudau, bet jau kitame, paralyžiuotame, kūne. Supratau, Fizinio darbo dirbti negaliu, nes po traumos judu vežimėlyje, bet aš galiu mąstyti!“

2005 m. Šarūnas pradėjo studijuoti Kauno Technologijos Universitete, kaip pats sako, tuomet nebuvę iš ko labai rinktis. Lygiagrečiai studijavo verslą Kolpingo kolegijoje. Vėliau stažuotės Didžiojoje Britanijoje, Coventry universitete, Ispanijoje – Informacinių technologijų saugumo institute.

„Dirbau ir dirbu įvairiose informacinių technologijų bendrovėse, dalyvauju ekspertizėse, kitiems padedu susikurti darbo vietas, integruotis į visuomenę. – Pasakoja Šarūnas. – Nemaniau, kad kada nors grįšiu į universiteto auditoriją. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad aš – vėl Kauno Technologijos Universiteto studentas. Viskas pasikeitė, atnaujinta, pripirkta naujausios įrangos, liftai, keltuvai, specialūs stalai. O dar ir finansinė parama. Didelė ji ar maža, nesiryžtu atsakyti, bet kad ji padeda galvoti tik apie studijų turinį, o ne planuoti maršrutą ir galvoti apie paskaitų prieinamumą, tai teisybė. Paramą galima įvairiai panaudoti, pavyzdžiui, kelionės išlaidoms pasidengti, neįgaliojo priemonėms įsigyti, mokslo kokybei gerinti. Studijos daugeliui neįgalių žmonių gali tapti puikiu pabėgimu iš „proto kalėjimo“ namuose. Išsilavinimas man padeda suprasti, kad aš gyvas tol, kol suvokiu kad mąstau ir esu naudingas, kol esu ne vienas.“

Lietuvos sporto universitete, lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, neįgaliųjų nėra daug, tačiau buvo metas, kai jų čia išvis nepriimdavo. Karolis Virkutis, judantis neįgaliojo vežimėlio pagalba pasakoja, kad universitetas gerai pritaikytas vežimėliais judantiems studentams: yra liftai, įvažiavimai. Kiek tiksliai mokosi neįgalių žmonių, Karolis negalėtų atsakyti, bet jis pats pažįsta dar penkis neįgaliuosius, į paskaitas atvykstančius vežimėliais. K.Virkutis jau šešeri metai žaidžia krepšinį, vežimėliuose, treti metai – už universiteto komandą „LSU-RSK“. Pasirodo, kad krepšinį galima žaisti ir sėdint neįgaliojo vežimėlyje – vyksta Lietuvos, Europos, tarptautiniai čempionatai. „Iš projekto lėšų buvo nupirkti penki sportiniai vežimėliai, – pasakoja Karolis, – jais apginkluota visa mūsų komanda. Naujieji vežimėliai lengvesni, manevringesni. Rengiamės Lietuvos čempionatui, Europos lygai“,- džiaugsmo neslėpė vyras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.