Smegenų sveikata – svarbi
Smegenų pažinimo savaitė pradėta rengti 1996-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje pirmą kartą paminėta 2009-aisiais. Iniciatoriai – VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ ir Lietuvos neuromokslų asociacija. Renginiuose stengiamasi atkreipti dėmesį į smegenų sveikatą ir ją žalojančius rizikos veiksnius.
Statistika rodo, kad viena dažniausių pasaulyje jaunesnių nei keturiasdešimties metų darbingų žmonių mirties ir negalios priežasčių – galvos traumos. Lietuvoje šių sužalojimų patiriama net keturis kartus dažniau nei vidutiniškai Europoje. Pagrindinės galvos traumų priežastys – eismo nelaimės, kritimai ir smurtas.
Patyrus galvos traumą pasekmės dažnai lieka ilgam. Žmones kankina ne tik judėjimo, jutimų, bet ir psichikos funkcijų sutrikimai: atminties susilpnėjimas, depresija, padidėjęs impulsyvumas, agresyvumas, lėtesnis mąstymas, negebėjimas susikaupti ir priimti sprendimus, neadekvatus tikrovės vertinimas. Dėl šių priežasčių nukenčia žmonių darbingumas ir jų gyvenimo kokybė.
Smegenų pažinimo savaitė aktuali ne tik patyrusiems smegenų traumas, žmonėms, turintiems psichiatrinių ar psichologinių problemų, bet ir visuomenei.
Instrukcijos – per meną
Renginys „Fluxus žaidimai smegenų sveikatai“ surengtas Meno terapijos laboratorijos iniciatyva, bendradarbiaujant su VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“, Vilniaus dailės akademija ir Nacionaline dailės galerija.
„Norėjosi pažvelgti į smegenis tarsi į instrukcijų rinkinį. Nurodymas veikti kartais būna aiškus kaip refleksas, kartais – klaidus kaip sąžinė. Nurodymai gali būti prieštaringi, tačiau jie veda žmogų į vienokį ar kitokį tikslą. Kartais – į ligą, kartais – į sveikatą. Smegenys gali klaidinti – netinkamai pranešinėti apie padarytas klaidas, neteisingai išmatuoti vertę, malonumus, pavojus, kitų žmonių ketinimus. Ligą galima suprasti ir kaip neteisingą instrukciją veikti. Šįkart per „Fluxus“, kurio esmė – atsitiktinumas, eksperimentas, nuotykis, mokėmės kurti instrukcijas, padėsiančias ne tik susimąstyti apie smegenų sveikatą, bet ir ją stiprinti“, – aiškina viena iš renginio iniciatorių, gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Middtun.
Renginys vyko Nacionalinėje dailės galerijoje. Jame dalyvavo Dailės akademijos studentai, meno terapijos kursų klausytojai, klubo „13 ir Ko“ nariai. Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti jam artimą temą iš grafikės Birutės Stančikaitės darbų ciklo „Šviesa tamsoje“. Gavę skirtingas užduotis ir apžiūrėję parodą, visi pagal iš anksto paaiškintus principus turėjo parašyti instrukcijas, kurios taptų originaliu receptu patyrusiems psichikos sutrikimų ar turintiems psichologinių problemų žmonėms.
„Tai – savotiškas žaidimas, viena iš formų, kaip galima pateikti gydymo instrukcijas. Įprasti gydytojo pateikiami receptai – nuobodu. Kai instrukcijos pateikiamos kitaip, atsiranda proga kitaip pažvelgti ir į savo smegenų veiklą“, – kalba psichiatrė.
Jos teigimu, sukauptos instrukcijos bus naudojamos kituose renginiuose, kūriniuose. „Jos bus tiriamos, apibendrinamos ir tobulinamos. Toliau tyrinėsime, ko reikia smegenims, kad jos galėtų sveikai ir kūrybiškai veikti. Mokysimės, kaip parengti instrukcijas, kurias vykdyti yra lengviau“, – sako N.Goštautaitė-Middtun.
Gerda, viena iš renginio dalyvių, kaip simbolį pasirinko laivą. „Pati šiek tiek buriuoju, todėl ši tema man ypač aktuali. Be to, laivas savo forma primena šypseną – tai visada kelia teigiamas emocijas. Apžiūrinėdama paveikslus, stengiausi įžvelgti emociją, kurią dailininkai perteikė piešdami. Man laivas – tai kelionės ir tam tikra su jomis susijusi būsena. Instrukcijos rašymas suteikė galimybę labiau įsigilinti į save ir aplinką. Tikiuosi, mano pateikta instrukcija pagelbės turintiems psichikos sutrikimų žmonėms. Jos esmė – pasirinkus tam tikrą atvaizdą, išsigryninti mintis, apmąstyti emocijas, kurias jis sukelia, ir išsiaiškinti, kaip jos susijusios su sieloje vyraujančiomis emocijomis“, – sako Gerda.
Moteris atvirauja, jog menas jai padėjo įveikti sunkią depresiją, kankinusią ne vienus metus. „Menas suteikia man stiprybės, padeda atrasti gyvenimo prasmę. Šiek tiek pradėjau tapyti ir pati – patinka ieškoti naujų formų, vaizdų“, – kalba Gerda.
Meno terapija – kelias į geresnę sveikatą
Meno terapijos pradininkė Lietuvoje – Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė. „Menas ir psichiatrija, psichikos ligos ir kūryba – šios sritys mane domino nuo pirmųjų darbo dienų. Visada domėjausi menininkais, menu ir jo įtaka psichikos sveikatai, ir atvirkščiai – kaip psichikos sutrikimai veikia kūrybą“, – pasakoja gydytoja.
Sovietmečiu apie gydymą menu mažai buvo žinoma. Ši terapijos rūšis psichiatrijos ligoninėse pradėta taikyti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
D.Survilaitė dar 1992-aisiais dalyvavo Krokuvoje vykusioje penkių savaičių stažuotėje. „Teko lankytis medicinos akademijoje, keliose psichiatrijos ligoninėse. Pamačiau, kad ten ligoniai piešia, lipdo, gydymo įstaigose veikia pacientų klubai. Grįžusi 1993-iaisiais pirmoji Lietuvoje įkūriau meno studiją ir psichikos ligonių klubą. Esu dėkinga, kad mano idėjas palaikė ligoninės vadovai. Be jų paramos įgyvendinti naujoves būtų sunku“, – pasakoja D.Survilaitė. Tuo metu gydytoja buvo Naujosios Vilnios ligoninės 13-ojo vyrų skyriaus vedėja, tad sergančiuosius psichikos ligomis suvienijęs klubas pavadintas „13 ir Ko“. Jis tęsia veiklą iki šiol.
„Pirmąja meno terapeute ligoninėje įsidarbino prieš tai architekte dirbusi moteris, mano klasės draugė. Tiesa, tuomet tokios specialybės nebuvo, todėl ji įdarbinta dailės mokytoja, vėliau – socialine darbuotoja. Kartu daug sykių lankėmės užsienyje, sėmėmės patirties kursuose, stažuotėse. Patirties abi įgijome dirbdamos“, – sako D.Survilaitė.
Remiantis šia patirtimi, meno studijos įkurtos ir kituose Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skyriuose. Taip radosi kūrybos centras. Be to, panašios studijos bei klubai buvo įkurti ir kituose Lietuvos miestuose.
Bendradarbiaujant su Dailės akademija, pagal N.Goštautaitės-Midttun ir D.Survilaitės parengtą metodiką pradėti rengti ir pirmieji Lietuvoje meno terapeutų kursai.
Veikia visus
Pasak D.Survilaitės, meno poveikis žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, itin teigiamas. „Pastebėjau, kad piešiantys, užsiėmimuose dalyvaujantys psichikos sutrikimų turintys asmenys greičiau sveiksta, kartais jiems reikia mažiau vaistų, jie lengviau bendrauja tarpusavyje ir su kitais žmonėmis. Nesvarbu, ar jie moka piešti. Svarbu, kad per meną jie gali išreikšti savo emocijas“, – pasakoja D.Survilaitė.
Giedrius – vienas iš pavyzdžių, kaip menas padeda sveikti. Vyras – klubo „13 ir Ko“ narys. Giedriui psichikos liga nustatyta tuomet, kai jam tebuvo dvylika metų. „Psichiatrijos klinikose man teko praleisti nemažai laiko. Tačiau pradėjęs piešti, tapau sveikesnis. Menas man suteikė galimybę gyventi visavertį gyvenimą“, – sako Giedrius.
D.Survilaitė turi sukaupusi didžiulį psichikos neįgaliųjų piešinių archyvą. Jos iniciatyva surengta pirmoji Lietuvoje psichikos sutrikimų turinčių žmonių meno darbų paroda, išleistas pirmasis kalendorius su jų piešiniais, taip pat pirmoji jų eilėraščių knyga. Pasak gydytojos, meno terapija padeda žmonėms su psichikos negalia adaptuotis visuomenėje. „Meno terapija – tarsi savotiškas žaidimas, kuris netrunka įtraukti visus. Tai nėra gydymas, tačiau puiki pagalba turintiems psichikos sutrikimų prisitaikyti prie aplinkos, savotiška grupinė psichoterapija, padedanti sumažinti nerimą, įtampą, kartais – depresiją, išmokyti bendravimo ir bendradarbiavimo.“
