Paslaugos – neprieinamos
Birutė Šapolienė pati augina neįgalų vaiką ir vadovauja „Vilties“ bendrijos Vilniaus skyriui. Ji teigia susidurianti su daugybe atvejų, kai neįgaliesiems yra neprieinamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos odontologijos paslaugos. Daug odontologijos kabinetų nepritaikyti judėjimo negalią turintiesiems, jiems netinka ir odontologinės kėdės.
B. Šapolienės teigimu, daugumai proto negalią turinčiųjų dantis gydyti įmanoma tik pritaikius bendrąją nejautrą. Deja, tokia paslauga teikiama tik 3 šalies įstaigose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais taisyti dantų negalią turintiesiems tenka važiuoti per pusę Lietuvos. Proto negalią turinčiajam tokia kelionė – labai didelis išbandymas, jis atvyksta į gydymo įstaigą pervargęs ir suirzęs.
Be to, ir tose trijose vietose odontologijos paslaugos yra sunkiai prieinamos – dantų gydymo tenka laukti net pusę metų. O jei dantį skauda ir pagalbos reikia tuoj pat? Negalinčiam odontologo kėdėje išsėdėti pacientui skubi pagalba neteikiama.
„Man pasisekė, kad gyvenu Vilniuje“, – sako 32 metų negalią turinčio vaiko mama Janina Butkuvienė ir pasakoja, kokius kelius tenka įveikti norint sutaisyti sūnui dantis. Žalgirio klinikoje pirmo vizito pas odontologą tenka laukti maždaug 1,5 mėnesio. Atvykus konstatuojama, kad reikia gydyti taikant bendrąją anesteziją, tada gydymo tenka laukti dar maždaug tiek pat (geriausiu atveju). Per tą laiką reikia surinkti šūsnį įvairių medicinos dokumentų, o tai su sunkią negalią turinčiuoju padaryti taip pat nemenkas iššūkis.
Dantys, užuot gydžius, raunami
B. Šapolienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai sulaukus savo eilės vis tiek kyla problemų: gydyti dantis taikant bendrąją nejautrą nesiryžtama – paprašoma kartu atsivesti du vyrus, kurie palaikytų proto negalią turintį pacientą, kol jam bus leidžiami vaistai... Jei pagalbininkų nerandama, pacientas vėl stoja į eilės galą. B. Šapolienė apgailestauja, kad kai kada gydytojai nesuteikia pagalbos ir dėl to, kad nemoka dirbti su proto negalią turinčiais, autistiškais pacientais.
Gydytoja odontologė Eglė Vitaitė-Tučkienė, turinti nemažai darbo su neįgaliais pacientais patirties, sutinka, kad dauguma medikų nėra pasirengę dirbti su ypatingais žmonėmis. Be to, norint tokiam vaikui sugydyti dantis įprastai tenka sugaišti daug daugiau laiko – kai įgaliam vaikui tai galima padaryti per vieną vizitą, proto negalią turinčiajam reikia 4 apsilankymų, o ligonių kasos už abiejų pacientų gydymą moka tiek pat. Kita vertus, gydytoja pabrėžė, kad Žalgirio klinikoje neįgaliesiems yra suteikiama pirmumo teisė gydytis taikant bendrąją nejautrą – jiems tenka laukti tik pusę metų, o negalios neturintiems vaikams – net ir metus ar ilgiau.
J. Butkuvienė atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – jei gydant pasirodo, kad vieną ar kitą dantį reikės rimčiau gydyti, jis tiesiog išraunamas. Pasak E. Vitaitės-Tučkienės, taip atsitinka todėl, kad gydytojas per vieną kartą turi sutaisyti visus sugedusius dantis. Kartais tai neįmanoma fiziškai – vieno paciento gydymui kartu su užmigdymu skiriama tik dvi valandos. Deja, gydytojos teigimu, daugumos proto negalią turinčiųjų dantys nėra nuolat prižiūrimi, kai šie pacientai patenka pas gydytojus, neretai jų dantys būna taip išgedę, kad nelieka nieko kito, kaip juos pašalinti. Gydytoja pabrėžė, kad būtina daugiau dėmesio skirti šių pacientų dantų priežiūros profilaktikai.
Problemą reikia spręsti sistemiškai
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius Zdislavas Skvarcianis pripažino, kad ribotas odontologijos paslaugų prieinamumas proto negalią turintiesiems yra didelė problema. Jo teigimu, gydymo taikant bendrąją nejautrą paslaugos turi būti teikiamos bent jau visuose apskričių centruose. Specialistas pabrėžė, kad šios problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai – pasitelkus ir socialines paslaugas (pavėžėjimas, palydėjimas ir pan.).
Lietuvos odontologų rūmų pirmininkas Alvydas Šeikus atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos nėra suinteresuotos, kad pas juos ateitų žmonės gydytis, nes lėšos skiriamos už kiekvieną pacientą neatsižvelgiant į tai, ar jie ateis, ar ne.
Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, pinigų odontologijos paslaugoms netrūksta, paslaugų teikėjai turi pasirūpinti, kad jos pasiektų pacientus.
Panevėžyje įsikūrusios medicinos klinikos „Vivus sanus“ vadovas Virgilijus Norvaiša atkreipė dėmesį, kad privatiems odontologijos kabinetams gauti licenciją dienos chirurgijos paslaugoms teikti praktiškai neįmanoma. Jo vadovaujama įstaiga šią licenciją gavo ir yra pasirengusi teikti neįgaliesiems odontologijos paslaugas taikant bendrąją nejautrą, tačiau dėl įvairių biurokratinių kliūčių stringa sutarties su Valstybine ligonių kasa pasirašymas.
Lygių galimybių kontrolierės patarėjo Vyčio Muliuolio teigimu, neįgalieji turi gauti tokias pat paslaugas, kaip ir kiti pacientai. Jei neteikiamos visapusės paslaugos arba jos teikiamos blogesnėmis sąlygomis nei kitiems pacientams, tai vertinama kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Z. Skvarcianis informavo, kad bus sudaryta tarpžinybinė darbo grupė susidariusiai situacijai spręsti.