Biblioteka kviečia kiekvieną
Šiuolaikinė biblioteka seniai nebėra vien tik įstaiga, į kurią žmogus ateina pasiskolinti jam reikiamą knygą. Bibliotekos tampa kultūros ir bendruomenių centrais, naujų iniciatyvų ir idėjų generatorėmis. Tai rodo tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių patirtis. Bibliotekos vis atviresnės tampa įvairias negalias turintiems žmonėms.
Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje sėkmingai plėtojama Trečiojo amžiaus universiteto veikla, dirbama su raidos sutrikimų turinčiais vaikais. „Šiuolaikinio ugdymo tikslas, – sakė bibliotekos darbuotoja Laima Lapėnienė, – geresnė kiekvienos asmenybės socializacija. Sutrikusi raida trukdo lavintis, integruotis į visuomenę. Pastebėta, kad sutrikusios raidos vaikai dažnai lankosi bibliotekose, bet menkai naudojasi jų paslaugomis, nes jos jiems nepritaikytos. Pokalbiai su pedagogais padėjo suprasti, kad sveikatos, elgesio, mokymosi sutrikimų turintys vaikai gali būti aktyvūs bibliotekų lankytojai.“
Norint įtraukti visus buvo pasitelkti kompiuteriniai žaidimai. Įsteigta mobilioji robotų laboratorija, su visomis reikiamomis technologijomis, judesio atpažinimo įrenginiais, robotais konstruktoriais.
Šiaulių miesto viešosios bibliotekos bendradarbiauja su Šiaulių sutrikusios klausos ugdymo centru ir neprigirdinčiųjų centru „Auditus“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių viltis“, kitomis neįgaliųjų organizacijomis ir klubais.
„Šaltinėlio“ bibliotekoje vykdant projektą „Tradicijos ir modernumas“ dalyvavo sutrikusios klausos ugdymo centro mokiniai. Jie kūrė sakmę apie fontaną „Pelikanai“ ir vaidino Šešėlių teatre. Priešmokyklinio amžiaus vaikai dalyvavo ir edukaciniuose užsiėmimuose „Šešėlių teatras bibliotekoje“. Vyresnioji bibliotekininkė Regina Vertelienė pasakoja, kad Šešėlių teatras Šiauliuose klausos negalią turinčių žmonių yra itin mėgstamas ir jau tapęs gražiu viešosios bibliotekos ir negalią turinčių vaikų, jų šeimų bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Anot pranešėjos R. Vertelienės, tėvai, auginantys proto negalią turintį vaiką, dažnai būna net labiau atskirti nuo visuomenės nei jų globotiniai, todėl bibliotekoje jiems organizuoti biblioterapijos užsiėmimai „Kaip skristi paukščiui be sparnų“.
Nemėgstančius skaityti kviečia čiupti garsinę knygą
Flandrijos (Belgija) skaitymo sutrikimų turinčius žmones aptarnaujančios bibliotekos atstovė Saskia Boets papasakojo kolegoms apie Flandrijoje prieš kelerius metus pradėtą kampaniją „Aš labai nemėgstu skaityti. Čiupk garsinę knygą!“.
Kai kada įprasto spausdinto teksto negali skaityti ne tik aklieji, bet ir kitų negalių ar sutrikimų turintys žmonės, pavyzdžiui, sergantieji disleksija. 2012 m. Flandrijoje pradėta kampanija siekiamama, kad 8–14 metų vaikai, net ir negalėdami skaityti įprasto formato leidinių, galėtų sėkmingai mokytis, pajusti knygos teikiamą malonumą ir naudą. Jiems į pagalbą ateina garsinė knyga, tiksliau, naujausias jos pavidalas – DAISY (angl. digital accessible information system). DAISY knygose pateikiamas tiek įprastas tekstas, tiek garsinis jo variantas. Čia lengvai galima keliauti per skyrius ar smulkesnių skyrelių pavadinimus, puslapius, pastraipas, pasižymėti norimą vietą ir ją lengvai rasti. DAISY knygos ypač naudingos moksleiviams, studentams, todėl šiuo pavidalu dažniausiai leidžiami vadovėliai ir kita mokomoji literatūra.
Leidžiant literatūrą, tinkančią žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų, dažnai kyla sunkumų dėl autorių, leidybos teisių ir kitokių panašių juridinio pobūdžio klausimų. Siekdama jų išvengti, Flandrijos skaitymo sutrikimų turinčius žmones aptarnaujanti biblioteka, bendradarbiaudama su leidėjais, kitomis bibliotekomis, šviečia visuomenę apie skaitymo negalią, aiškina, kaip tokiems žmonėms gali padėti DAISY knyga. „Nesusipratimų ar leidėjų nenoro bendradarbiauti kai kada pasitaiko, – sakė S. Boets, – bet taip atsitinka retai. Dažniausiai bendrą kalbą randame.“ Pranešėja iš Svonsio universiteto bibliotekos (Didžioji Britanija) Sarah Johnes pastebėjo, kad norint žengti du žingsnius į priekį neretai reikia prieš tai žengti žingsnelį atgal – peržiūrėti bibliotekos sukurtas paslaugas, įsitikinti, ar jos prieinamos visoms gyventojų grupėms, o tik vėliau kurti naujas ir galvoti apie įtraukumą.
S. Johnes džiaugiasi, kad jų bibliotekai pavyko sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp bibliotekos, universiteto ir išorinių agentūrų, vyksta komunikacijos ir gerosios patirties sklaida, palaikomas glaudus ryšys su studentais ir jų šeimos nariais.
Stengiasi plėtoti dvikryptę integraciją
Apžvelgdama Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklą, jos atstovė, LAB skaitytojų aptarnavimo centro vadovė Janina Vileikienė, atkreipė dėmesį, kad be pagrindinių funkcijų – leisti specialiųjų formatų leidinius, aprūpinti šia literatūra regos neįgaliuosius, skaitymo sutrikimų turinčius žmones ir teikti jiems reikiamą informaciją, – LAB atlieka ir daug kitų veiklų: organizuoja įvairius renginius, susitikimus su rašytojais, suteikia galimybę mokytis, tobulėti, pažinti Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą. Biblioteka vykdo edukacines, savanorystės programas, bendrus projektus su kitomis organizacijomis.
„Savo veikla LAB stengiasi palaikyti ir plėtoti dvikryptę integraciją – ne tik regos sutrikimų turinčių žmonių įsiliejimą į visuomenę, bet ir visuomenės narius supažindinti su regos negalia ir šią negalią turinčių žmonių gyvenimu. 2014–2015 m. LAB įgyvendino 17 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotų projektų ir 1 JAV ambasados finansuotą projektą. Šiais metais įgyvendina 10 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų“, – pasakoja J. Vileikienė.
Paminėsime tik keletą svarbesnių LAB vykdomų tęstinių projektų: kas dveji metai vykstantis Neregių literatų kūrybos konkursas ir kūrybinė stovykla–seminaras „Žodžių menas ir muzika“, kūrybinė studija „Jausti – vadinasi, matyti“, per kurią regintieji vaikai daro atvirukus savo nematantiems draugams. Kasmet per Muziejų ir Kultūros naktį organizuojama didelio populiarumo sulaukianti akcija „Pajusk, išgirsk, paliesk“.
Tarp regėjimo negalią turinčių žmonių ypač daug gerų žodžių nusipelnė LAB ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams“. Vykdant projektą akliesiems sudaryta galimybė susipažinti su M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje saugomais senais ir retais leidiniais, popieriaus gamybos būdais ir pačios knygos gimimu.
Konferencijoje „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“ daug dėmesio skirta Marakešo sutarčiai. Sutartis buvo pasirašyta 2013 m. birželio 28 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO, angl. WIPO) diplomatinėje konferencijoje Marakeše (Marokas), o įsigaliojo šių metų rugsėjo 30 d. Tai yra tarptautinis susitarimas, kuriame į pirmą vietą iškelti žmonių, dėl negalios ar sutrikimų negalinčių skaityti įprasto teksto, poreikiai.