Asfalto spalvos trumpaplaukę augintinę aktorė kartais šmaikščiai pavadina karve, nes išvesta pasivaikščioti Vilnios pakrante Eureka mėgsta rupšnoti žolę.
Vilniaus menininkų pamėgtame Užupio rajone gyvenanti A.Štukytė tuo nesistebi, nes žino, kad šuo ar katė žolę skabo dėl mineralų ir vitaminų trūkumo. Vasarą Eureka godžiai ėda žolę, užtat ir jos kailis taip žvilga.
Eureka pateisina savo graikiškosios kilmės vardą, nes yra labai smalsi. Jei šeimininkė jai leistų visą dieną siausti Vilnios pakrantėje, augintinė būtų labai patenkinta.
Mišrūnė grakščiai vaikšto per akmenis, išlindusius iš seklios upės vandens, o pastebėjusi dugne kokias nors šakas jas ištempia į krantą. Sykį Eureka iš Vilnios ištraukė net penkių metrų ilgio lyną.
Dabar dėl vardo, atitinkančio kalės charakterį, nesiginčija ir A.Štukytės sužadėtinis, lietuviškų filmų, renginių ir reklamos prodiuseris Dmitrijus Radinas, kuris pamestinukę iš pradžių norėjo pavadinti Jolie – Holivudo aktorės Angelinos Jolie garbei.
Tačiau sužadėtinė užprotestavo: „Jokios Jolie namuose nebus. Juk pakanka vienos aktorės šeimoje!“
Kartais kai kurių aktorių augintiniai epizodiškai pasirodo spektakliuose ar serialuose – A.Štukytė neabejoja, kad ir Eureką būtų nesunku padaryti žvaigžde.
Paklusnią augintinę būtų įmanoma išdresuoti ir pasitelkus skanėstus su ja vaidinti kokią nors sceną. Tačiau Eurekos šeimininkė nesulaukia scenarijų, kuriuose turėtų būti ir šuo.
Aušra yra numačiusi ir kitokį scenarijų maždaug trejų metų Eurekai – šeimininkė norėtų, kad augintinė atsivestų palikuonių. Pirmos vados jauniklių laukia draugai, norintys auginti šuniukus.
Artimiausiu metu tikimasi mišrūnę sukergti su Stafordšyro terjero veislės patinu. „Juodu vienas kitam tinka, todėl turėtų būti gražūs šuniukai“, – dėl patino parinkimo Eurekai neabejojo šeimininkė.
Savo augintinę kinologams parodžiusios A.Štukytės neišgąsdino, kad jos sudėjimas išduoda, jog Eureka gali būti aršaus Stafordšyro terjero ir draugiškumu pasižyminčio Labradoro retriverio veislių mišrūnė.
Aktorė neabejoja: ar šuo bus agresyvus, priklauso nuo auklėjimo, šeimininko ir jo tikslo.
„Daug kas mano, kad šuo iš prigimties turi aršumo. Tačiau jis įgyjamas auklėjant. Maži šunyčiai yra aršesni už didelius šunis dėl nesaugumo jausmo ir patiriamos baimės.
Aišku, aplinkiniams sukelia šypseną, kai mažytis Jorkšyro terjeras net dreba lodamas iš namo antrojo aukšto balkono“, – tikino šunų elgseną perpratusi A.Štukytė.
Kai Aušra ir jos mylimasis naktinėdami miesto gatvėmis užpraeitą vasarą rado Eureką, kalė atrodė patyrusi didelį stresą, išsigandusi.
Keturkoję prie kavinės buvo apstoję keletas žmonių, kurie jau sprendė, kaip pagelbėti pamestinukei.
Kai kurie turėjo namuose augintinių, tad nenorėjo papildomų rūpesčių su dar vienu gyvūnu.
Viena įvykį stebėjusių porų tą naktį vaikštinėjo su Jorkšyro terjeru. Kai aktorė pasisiūlė priglausti pamestinukę, terjero savininkai jai net atidavė pavadėlį.
„Šimtu procentų buvau įsitikinusi, kad kalę priglaudžiame vienai nakčiai, tikėjau, jog atsiras šeimininkai. Kaip galima neieškoti tokio gražaus augintinio?“ – svarstė A.Štukytė.
Nors aktorė savo telefono numerį paliko kavinės padavėjams, niekas nesiteiravo apie pasiklydusią kalaitę.
Vėliau „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistai, rengdami pasakojimą apie A.Štukytę, filmavo ją namuose. Siužete buvo užfiksuota ir vietoje nenustygstanti Eureka.
Po laidos aktorė sulaukė telefono skambučio, kuris atskleidė tikrąją pamestinukės istoriją.
Skambinusi gyvūnų prieglaudos darbuotoja šeimininkei pasakojo iš televizoriaus ekrano pagal auskarą kalės ausyje atpažinusi buvusią globotinę ir atskleidė dramatišką jos likimą.
Maždaug penkių mėnesių sulysusi mišrūnė buvo rasta prie parduotuvės Žirmūnuose. Kalaitė pateko į gyvūnų prieglaudą ir netrukus susirgo, nes buvo neskiepyta.
Veterinarai nemanė, jog ji gyvens. Bet ir pats gyvūnas, ir savanoriai veterinarijos gydytojai kovojo už jo gyvybę. Tik pasveikusi kalaitė sulaukė naujo šeimininko – ją iš prieglaudos pasiėmė mergina.
Prieglaudoje dirbantys savanoriai jos paprašė, kad jeigu augintinė vėl susirgtų, kreiptųsi į juos. Sykį pasiteiravus merginos apie gyvūną, ši tik atsiduso: „Buvau pririšusi prie būdos ir ji pabėgo.“
Tuomet prieglaudos darbuotoja šio gyvūno kortelėje užrašė: „Likimas neaiškus.“
Buvo lemta, kad keturkojė surastų naujus šeimininkus.
A.Štukytė nė nebandė Eurekos rišti prie būdos, o iškart jai užleido sofą: „Eurekos charakteris – ne toks, kad ji galėtų ištisas dienas lauke tupėti prie būdos.
Ji – aukštuomenės dama, kuri netgi ant grindų nemėgsta gulėti.“
Aktorė netiki, kad Eureka pati nutrūko nuo grandinės – greičiausia ją kas nors paleido. Mat rasta keturkojė buvo su metaliniu antkakliu.
Be to, neatrodė, kad ji būtų ilgai klaidžiojusi ir išbadėjusi. Iš išvaizdos buvo matyti, jog ji prižiūrėta. „Poodinis riebalinis sluoksnis rodė, kad šuo sveikas ir tikrai nebadavo“, – pastebėjo A.Štukytė.
Pamestinukė greitai priprato prie naujų šeimininkų. Aktorė nepavyduliauja, kad Eureka vedliu pripažįsta jos sužadėtinį, o ne ją.
„Tarp žmonių ir šunų dažnai nusistovi tokie santykiai: patinėliai labiau seka moteris namuose, o patelės vedliu pasirenka vyrą“, – tvirtino A.Štukytė.
Ji džiaugėsi, kad su kale gali susikalbėti kone iš vieno žvilgsnio. Kai grįžta namo, ją pasitikusi Eureka žiūri į akis tarsi klaustų: ką veiksime?
Kalė puikiai jaučia šeimininkės nuotaiką. Jeigu aktorei liūdna ar ką nors skauda, Eureka prisėlinusi glaustosi tarsi norėtų paguosti ar sumažinti skausmą.
Eureka išmokyta laikytis griežtų taisyklių: jai negalima dėti letenų ant valgomojo stalo, liesti maisto net kai nemato šeimininkai.
Net ir jos dubenyje įdėto ėdalo negalima ėsti, kol šeimininkai neleido. Ji mandagiai laukia raginimo pasistiprinti.
Kalė prisitaiko prie šeimininkų gyvenimo ritmo. Meniškų profesijų Aušra ir Dmitrijus rytais nesikelia anksti, nes į darbus nereikia lėkti nuo aštuntos ryto. Todėl ir Eureka nežadina poros, laukia, kol jie išsimiegos.
Rytinis Eurekos pasivaikščiojimas lauke būna apie dešimtą ar vienuoliktą valandą. O vakare ji išleidžiama pabėgioti palei Vilnią įvairiu metu – net ir sutemus su šeimininkais vaikščioja po miestą.
Nors kalė dažniausiai šeriama specialiu šunų ėdalu, aktorė kartą per savaitę ją palepina tikru skanėstu – virtais plaučiais su grikių koše.
„Ėsdama šį delikatesą Eureka net dreba iš malonumo“, – pastebėjo aktorė.
Augintinė turi gardą, kuriame ėda. Todėl gavusi kaulą ar kitą skanėstą, jį nešasi į savo teritoriją. Bet kur tenkinti savo poreikių jai neleidžiama.
Jeigu ji namuose lieka viena, šeimininkai augintinę uždaro į gardą. Kol jo nebuvo, Eureka sugraužė ne vieną porą batų, kompiuterio laidų.
Pamilę pamestinukę šeimininkai neįsivaizduoja, kad Eureka galėtų pasprukti ir negrįžti namo.
Juk buvęs klajoklės gyvenimas jos vos nepražudė, tad vargu ar ji trokšta laisvės.
Juolab kad ir šeimininkė iš jos ausies išsegė išskirtinį ženklą – auskarą: „Ši puošmena man pasirodė per šiurkšti mielam gyvūnui.“