Garbanotasis retriveris – retenybė, į kurią krypsta smalsios praeivių akys

Dar ir šiandien ne vienas nustemba ir tik keistai kraipo galvą, išgirdęs šuns veislės pavadinimą – garbanotasis retriveris. „Juk tai pudelis!“, arba „A, tai labrodudlis...“ – išmintingai postringauja praeiviai. Tenka susidurti ir su juokingesniais klausimais, pavyzdžiui, „Veikiausiai tai jūs sugarbanojote šiam šuniui kailį?“ ir pan. Tačiau visi be išimties lieka sužavėti garbanotojo retriverio laikysena – inteligentiška ramybe, protingu akių žvilgsniu, išdidžia laikysena.

Daugiau nuotraukų (1)

Rima Povilionienė

Sep 26, 2013, 10:13 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:17 PM

Daugeliui žodis „retriveris“ pirmiausia asocijuojasi su baltu pūkų kamuoliuku, nes yra susidūręs su auksaspalviais ar Labradoro retriveriais.

Vis dėlto retas kuris iš mūsų žino, kad istorijoje pirmosios retriverių veislės titulas priklauso būtent garbanotajam retriveriui. Žvelgiant į šį šunį pavergia jo aristokratiškas, tarsi raumeningos antikinės skulptūros siluetas – gili krūtinės ląsta, gracingos linijos, inteligentiška ir solidi laikysena, galinga, veržli ir plati eisena. Rodos šis šuo supranta savo garbingą kilmę, kad jis yra seniausias iš visų angliškųjų retriverių veislių.

Kas tai – garbanotasis retriveris?

Tai stiprus, tvirtas, elegantiškas, o tuo pačiu sumanus, protingas ir stabilus šuo. Ši šunų veislė turi išskirtinį (sakytume, nepakartojamą) kailį – visas kūnas, išskyrus galvą, yra padengtas smulkiomis garbanėlėmis. Dėl garbanoto kailiuko šiuos retriverius dažnai painioja su pudeliais, tačiau nuo pastarųjų garbanotieji retriveriai skiriasi keliais kailio bruožais: pirma, garbanėlės užauga tokio ilgio, kad tik priglustų prie kūno, bet ne ilgesnės; todėl jų kailio priežiūrai tereikia nedidelės kosmetinės kirpimo priežiūros, kurią kiekvienas šeimininkas gali lengvai atlikti namuose (pavyzdžiui, padailinti „pasišiaušusias“ ausis ar tankią uodegą).

Antra, garbanotojo retriverio kailio šukuoti negalima. O tai, kad išskyrus visą kūną, garbanotojo retriverio galva padengta lygiu kailiu, suteikia šiam šuniui išskirtinio žavesio ir kuria neįtikėtiną įspūdį.

Viena vertus, tai drąsus, savimi pasitikintis ir savarankiškas šuo, kita vertus – puikus šeimos draugas, draugiškas ir patikimas, mielai bendraujantis su vaikais, kaip ir visi retriverių veislių šunys. Savo ūgiu šie šunys yra aukščiausi tarp visų retriverių veislių.

Garbanotųjų retriverių istorija

Šios šunų veislės protėviai nėra tiksliai žinomi. Anglijoje prieš kelis šimtus metų išveisti garbanotieji retriveriai buvo naudojami medžioklėje ir skirti paukščių atnešimui (atnešti – angl. retrieve). Ši veislė atsirado kaip ilgo ir kruopštaus skirtingų šunų veislių kryžminimo rezultatas, nes ilgainiui buvo siekiama tobulinti medžiotojams itin naudingą šunų savybę – atnešti nušautus ar pašautus paukščius ir smulkius gyvūnus iš tokių nepasiekiamų, neįbrendamų vietų kaip kemsynai, vanduo ar pelkės.

Žmonėms buvo svarbu, kad šuo medžioklės grobį ne tik atneštų ir draugiškai atiduotų šeimininkui, bet taip pat to grobio nekandžiotų ir nekramsnotų. Pastarosios savybės tapo bene svarbiausiu kriterijumi, kodėl retriveriai ilgainiui pritapo žmonių gyvenime kaip neatskiriami šeimos draugai, nes būtent retriveriai pasižymi vadinamuoju „minkštu“ sąkandžiu, t.y. šie šunys tarsi nesugeba įkąsti, jų nasrai tarsi „susirakina“ pusiaukelėje, pilnai nesukandus dantų.

Teigiama, kad mėginant išveisti tobulą retriverį, jų kilmės pradžioje atnešimo paskirčiai buvo naudoti kelių veislių šunys. Kai kurie jų šiandien išnykę. Pavyzdžiui, didysis šiurkščiaplaukis vandens šuo, Tvido vandens spanielis (tvidas – tai vilnonė medžiaga, o šuns veislė taip buvo pavadinta, tikėtina, dėl kailio savybių).

Tvido vandens spanielis, išnykęs apie 1800-uosius, buvo rudos (kepenų) spalvos, garbanotas, panašus į airių vandens spanielį, bet stambesnio snukio ir turėjo ilgą uodegą. Taip pat atnešimo savybėmis tuo metu pasižymėjo mažasis niufaundlendas (dar vadinamas mažasis šv.Jono šuo – angl. Lesser St. John’s dog). Būtent šis šuo nurodomas ir kaip Labradoro retriverio protėvis. Kiti retriverių veislių protėviai yra išlikę iki šiandien, iš kurių galima paminėti airių vandens spanielį, veterhundą, barbetą ir pudelį.

Dokumentuose apie į garbanotuosius retriverius panašius šunis užsimenama 1803 m. Tais metais juos mini svarbiausia šunų veisėjų ir veislynų asociacija Anglijoje, kuri gyvuoja jau daugiau kaip 200 metų (tai Anglijos veislynų klubas, įvairius duomenis apie veisimą pradėjęs registruoti ir užrašinėti nuo 1800-ųjų). Būtent šios asociacijos registrų knygose panašiu metu sutinkama informacijos ir apie garbanotuosius šunis.

Oficialiai Anglijos veislynų klubas garbanotųjų retriverių veislę pripažino 1854 m. ir neužilgo, 1860 m., garbanotieji retriveriai pirmą kartą pasirodė parodos ringe. Šie retriveriai tuo metu buvo labai populiarūs ir juos augino dauguma stambių dvarininkų. Dėl savo nuoširdaus charakterio šie šunys dar XIX a. viduryje Anglijoje buvo ne tik naudojami medžioklėje, bet auginami kaip draugiški namų šunys.

Įdomu ir tai, kad dar XIX a. garbanoti retriveriai paminėti ir Australijoje. Juos į šį žemyną atvežė kolonistai, o iš 1880 m. dokumentų žinoma, kad tuo metu garbanotieji retriveriai buvo išties populiari veislė Australijoje. Į Ameriką pirmasis garbanotasis retriveris buvo atvežtas 1907 m.

XIX a. antrojoje pusėje garbanotieji retriveriai buvo tokie populiarūs, kaip dabar Labradoro ar auksaspalviai retriveriai. Pirmasis garbanotųjų retriverių veislės klubas Anglijoje įkurtas 1896 m., o 1913 m. buvo nustatytas garbanotųjų retriverių veislės standartas. Žymiausias pirmasis garbanotųjų retriverių veislynas buvo įkurtas Anglijoje. Tivertono miestelyje (Devono/Devonšyro grafystė Anglijos pietvakariuose) gyvenęs ponas Samuelis Darbey augino ir veisė šiuos šunis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Auksaspalvių retriverių protėvis yra...garbanotasis retriveris

Šunų veislių tyrinėtojai nustatė intriguojantį faktą, kad garbanotųjų retriverių genetiniai pėdsakai aptikti kelių pirmųjų žinomų auksaspalvių retriverių kilmėje. Tai nustatė auksaspalvių tyrinėtoja Elma Stonoex, kruopščiai ieškojusi informacijos apie pirmuosius auksaspalvius retriverius.

Ši moteris XX a. viduryje sudarė tris pagrindinius auksaspalvių retriverių kilmės genealoginius medžius, kuriuos 1964 m. išspausdino Škotijos auksaspalvių retriverių klubo metų knygoje. Elmos Stonex teigimu, bemaž pokario auksaspalvių retriverių populiacija (99proc.) yra kilusi iš šių trijų kilmės medžių. O įdomiausia tai, kad net dviejų medžių šaknyse „prisikasame“ prie garbanotojo retriverio patino vardu Rajah (gim. 1903 m. kovo 9 d.), kuris buvo dokumentuotų auksaspalvio retriverio kalyčių Ingestre Rubina (gim. 1911 m. lapkričio 12 d.) ir Inez (gimimo data ir savininkas nežinomi) tėvas.

Apie patiną Rajah daugiau informacijos neišlikę, tačiau teigiama, kad jo tėvas buvo Tivertono veislyno garbanotasis retriveris čempionas Tiverton Best Lad, gyvenęs XIX–XX a. sandūroje. Jo savininkas buvo tas pats garsusis veisėjas Samuelis Darbey. Tai, kad garbanotasis retriveris Tiverton Best Lad buvo realiai egzistuojantis šuo, patvirtina dar 1901-aisiais išspausdinta Charleso Henry Lane’o knyga „Viskas apie šunis. Knyga šunininkams“ (All About Dogs-A Book for Doggy People). Knygos autorius Charles Henry Lane tituliniame puslapyje prie savo pavardės nurodo esąs veisėjas, šunų vedlys parodose ir teisėjas. Tad akivaizdu, kad šiuo autoriumi tikėti verta. Lane’o teigimu, XIX–XX a. sandūroje egzistavo tik dvi retriverių rūšys – lygiaplaukiai ir garbanotieji juodos spalvos šunys. Taip pat rašoma, kad būtent garbanotieji retriveriai pasitaiko ir kitos – rudos spalvos.

Jų kailį knygos autorius šmaikščiai palygina su smulkiomis garbanėlėmis ant juodaodžio galvos.

Ir dar šiek tiek intriguojančių faktų: visų laikų prestižinėje šunų parodoje Crufts auksaspalvių retriverių veislės nugalėtojais minimi tokie žymiausi tarpukario patinai, kaip Anglijos čempionai Cubbington Diver (gim. 1924 m. spalio 23 d.) ir Michael of Moriton (gim. 1925 m. vasario 10 d.). Pirmasis patinas Crufts parodoje nugalėjo 1927 metais, antrasis – net tris kartus 1929, 1931 ir 1933 m. Neįtikėtina tai, kad abiejų šių auksaspalvių retriverių kilmės dokumentuose įrašytas protėvis garbanotasis retriveris Rajah.

Abu šie patinai buvo tobuli savo veislės atstovai, aukso spalvos banguotu kailiu, ne vienas jų palikuonis taip pat tapo čempionais ir parodų nugalėtojais. Cubbington Diver ir Michael of Moriton genealoginiai medžiai šiandien laikomi pagrindinėmis auksaspalvių retriverių šaknimis. Tačiau tyrinėtojų paskaičiavimais, 3,125 proc. jų genų sudaro garbanotojo patino Rajah, šeštosios kartos protėvio, pėdsakai. Tad ar nenuostabu išgirsti apie istorijos posūkius auksaspalvių retriverių kilmėje.

Grėsmė garbanotųjų retriverių veislei Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais

XX a. pirmojoje pusėje aristokratiški garbanotieji retriveriai buvo patekę į ganėtinai liūdną padėtį ir ši veislė atsidūrė ties išnykimo riba. Pavyzdžiui, Pirmojo pasaulinio karo metais nemažai garbanotųjų retriverių mirė iš bado, o to meto statistikos duomenimis 1919 m. užregistruoti vos 5 šios veislės retriveriai.

Kita priežastis, atsiliepusi garbanotųjų retriverių populiacijos skaičiui bei stipriai susilpninusi jų populiarumą buvo tuo metu itin išaugęs dėmesys kitoms retriverių veislėms – auksaspalvių ir Labradoro retriverių šunys tiesiog užkariavo jų augintojų širdis.

Kone dešimtmetį garbanotųjų retriverių situacija buvo kebli. Pavienių entuziastų dėka apie 1930-uosius Anglijoje imtasi gaivinti garbanotųjų retriverių veisimą. Tačiau spartesnį veislės atgaivinimą stabdė Antrasis pasaulinis karas. Jo metu entuziastingi veisėjai, norėdami išsaugoti šią veislę, šunis plukdė laivais į kitas šalis. Vis dėlto per karo laikotarpį veislė ir vėl beveik išnyko.

Naujas garbanotųjų retriverių veislės atgaivinimo etapas prasidėjo XX a. 5 dešimtmetyje. Būtent tuo metu išveisti garbanotieji retriveriai tapo nūdienos šunų genealogijos pirmtakais. 1960–1970 m. Anglijoje išveistus garbanotuosius retriverius pradėta eksportuoti į Australiją, Skandinaviją, JAV. Šiuo metu garbanotųjų retriverių gausa tarp Europos šalių pirmauja Anglija ir Suomija.

Vis dėlto šių šunų populiacija neprilygsta Labradoro ar auksaspalvių retriverių skaičiui. Pavyzdžiui, garbanotųjų retriverių veislės tėvynėje Anglijoje 1994 m. buvo užregistruoti 168 garbanotieji retriveriai. Šiuo metu kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje garbanotųjų retriverių skaičius siekia vos kelias dešimtis, Lietuvoje pirmasis garbanotasis retriveris pasirodė tik XXI amžiuje – 2007-ųjų pradžioje.

Garbanotieji retriveriai Lietuvoje

Pirmasis garbanotasis retriveris į Lietuvą buvo atvežtas 2007 m. balandžio mėn. iš Maskvoje esančio veislyno – tai juodos spalvos kalytė Laseland Betty Barclay. Garbanotųjų retriverių veislės srityje Rusija reikšmingu indėliu nepasižymi, tačiau šioje šalyje gyvenantys garbanotieji retriveriai buvo importuoti iš žymiausių Europos veislynų. Todėl ir į Lietuvą atkeliavusios kalės Laseland Betty Barclay protėviai – garsūs Europos garbanotųjų retriverių veislės atstovai, jų pagrindinės kilmės linijos – iš Didžiosios Britanijos ir Suomijos. Kalė Laseland Betty Barclay savo pasirodymais parodose patvirtino, kad yra itin puiki garbanotųjų veislės atstovė, įvertinta aukščiausiais pasiekimais pasaulinėse, tarptautinėse, specializuotose šunų parodose, ji iškovojo dešimt čempiono titulų, tarp kurių svarbiausias – pasaulio čempiono titulas.

2009 m. pradžioje į Lietuvą iš Švedijos veislyno atkeliavo antroji šios veislės atstovė – tamsiai rudos (dar vadinamos kepenų) spalvos kalytė Curly Cottage Jezebell (gim. 2008-11-08), kurios genetikoje susipina Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos ir Suomijos garbanotųjų retriverių linijos. Trečiasis Lietuvoje apsigyvenęs garbanotasis retriveris – tai iš Australijos importuotas juodos spalvos patinas Lauradale Total Eclipse (gim. 2010-12-03), pasižymintis puikiu temperamentu ir įspūdinga išvaizda.

2008–2009 m. sandūroje Tarptautinėje  kinologijos federacijoje (FCI) buvo įregistruotas pirmasis garbanotųjų retriverių veislynas Lietuvoje „Tornado Beta“. O šiais, 2013-aisiais, metais Lietuvos garbanotųjų retriverių istorijoje įvyko dar vienas reikšmingas posūkis, papildysiantis šios veislės atstovų sąrašą mūsų šalyje – 2013 m. liepos 26 d. atsivesta pirmoji garbanotųjų retriverių vada: 3 rudi patinukai, 2 rudos ir 1 juoda kalytės (šuniukų motina Curly Cottage Jezebell, tėvas Lauradale Total Eclipse).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.