34-erių Jurgitai taip pat nereikia kęsti 10-metės dukters isterijos priepuolių.
Už pokyčius gyvenime moteris dėkinga niūfaundlendų veislės kalytei Pūgai. Ji prieš ketverius metus tapo šeimos nare ir atvėrė namiškiams duris į gražesnį gyvenimą.
Veislyne ieškodama niūfaundlendės Jurgita susižavėjo barzdotaisiais koliais ir ėmė juos veisti. Kaniterapijos asociacijos narė populiarina mėgstamą veislę ir gydymą šunimis.
Neįgali jos dukra su Pūga išmoko nurimti. Kai vaikas susinervina, niūfaundlendė įsistebeilija jai į akis ir įtampa kaip mat išgaruoja.
Ilgai nenustatė diagnozės
„Mano dukrai – mišrus raidos sutrikimas. Labai ilgai mums nenustatė diagnozės. Ji nuo mažens buvo nervinga, ilgai nevaikščiojo, nekalbėjo“, - prisiminė Jurgita, dėl kaimo žmonių kritiškumo nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
Dukters sutrikimą motina pastebėjo, kai mergaitė buvo 3-ejų. Ji beveik nekalbėjo, namiškiai bendraudavo pirštais ir gestais. Svetimi atėję niekaip nesusikalbėdavo, nebent rodydavo į daiktus ar juos duodavo.
„Auginu du vaikus, vyresniajam viskas gerai. Jis už seserį vyresnis 4 metais. Pradėjome ieškoti pagalbos“, - prisiminė Telšių rajono gyventoja.
Gydytojai darė daug tyrimų, galiausia nusiuntė mamą ir vaiką į Kauną. Savaitę laiko pragulėjusios Kauno klinikose jos negavo jokio atsakymo.
„Ją tyrė neurologai, psichologai. Sakė, gal tai įgimtas Dauno sindromas, gal genetikos liga. Viską atmesdavo. Nenustatė tikslios priežasties. Tik davė daug rekomendacijų, kaip gyventi“, - dėstė pašnekovė.
Jurgitos duktė buvo nervinga, užsisklendusi, nedrąsi, greit supykdavo, rėkdavo, trankydavo daiktus, neprisileisdavo artyn, sustingdavo. Mergaitei nustatytas lengvas neįgalumas.
Geriausias draugas – Pūga
Kai mergaitei buvo 5-eri, nudvėsė pirmasis šeimos šuo. Tai buvo didelis maišytos veislės augintinis.
Namuose netrukus atsirado niūfaundlendo veislės kalytė. Iš pradžių ji tampė vaiką, mergaitė nelabai norėjo su ja bendrauti.
Kai šuniukas augo, tėvai pastebėjo, kad Pūga su mergaite tapo neišskiriamomis draugėmis.
„Iš pradžių maniau, kad tai – eiliniai šuns ir vaiko žaidimai. Bet laikui bėgant ėmiau pastebėti, kad kai mergaitė bendrauja su šuniuku, ji tampa ramesnė, labai nori su juo būti“, - pasakojo motina.
Kai mergaitė kur nors žaisdavo, šuniukas įsitaisydavo netoliese ir stebėdavo ją. Jei vaikas susierzindavo, šuo prieidavo ir žiūrėdavo į akis. Mergaitė ją apsikabindavo arba pasidėdavo galvą ant kalytės ir nusiramindavo. Laikui bėgant ji pradėjo tyliai kalbėti su šuniuku. Ji aiškindavo Pūgai, ką žaisdama daro.
Kuo toliau, tuo labiau draugystė stiprėjo. Mergaitė pradėjo šukuoti šuniuką, eidavo kartu pasivaikščioti, dresuodavo.
Kai mergaitei buvo kiek daugiau nei 6-eri, šeima su Pūga pradėjo važinėti į šunų parodas. „Mergaitė atsivėrė, pradėjo daugiau kalbėti, tapo drąsesnė. Kai važiuodavome į šunų parodas, ji keliaudavo kartu. Visiems pasakodavo, kad čia jos augintinė. Tapo drąsesnė prie žmonių“, - džiaugėsi motina.
Trys šunys, katė ir veislynas
Pagerėjusi dukters sveikata – ne vienintelis pokytis, kurį į Jurgitos namus atnešė niūfaundlendė. „Veislyne, kur pirkome Pūgą, augo barzdotųjų kolių kalytė. Su vyru mums dingtelėjo, kad norime tokio šuniuko. Tai veislė, kuri baigia išnykti. Lietuvoje jų – labai nedaug. Susižavėjau šia veisle“, - pasakojo Jurgita.
Moteris labai ilgai laukė, kol barzdotoji kolė atsivedė šuniukų, vieną įsigijo. Paskui prireikė dar vieno – barzdotiesiems koliams liūdna vieniems. Pora iš Jekaterenburgo parsivežė kalytę.
Dabar namuose – trys šunys. Su jais – dar ir katė. Ji – seniausia namų gyventoja. Barzdotieji koliai mielai katę vaiko, su ja žaidžia, kai ji leidžiasi. Niūfaundlendė Pūga santūresnė, su senbuve elgiasi ramiau.
Kaniterapijos asociacijos narė neseniai įkūrė veislyną, veisia barzdotuosius kolius.
Prieš 3,5 metų po pirmųjų šunų parodų moteris suprato, kad yra kitoks gyvenimas nei ji anksčiau įsivaizdavo. Daug metų ji dirbo tai vienoje, tai kitoje įmonėje vadybininke ar administratore. „Nuvažiavau į parodą ir susirgau“, - apie naują aistrą kalbėjo Jurgita.
Naujame moters kelyje ją palaiko ir jos 38-erių vyras Saulius bei 14-os sūnus ir 10-metė duktė. Šeima gyvena iš vyro pajamų. Vyras prekiauja pagal verslo liudijimą.
Veislyną šeima užregistravo savo namuose. Kol kas veislyno šunys neatvedė nė vienos vados. Todėl kol kas moters tikslas – populiarinti barzdotojo kolio veislę. Lietuvoje šios veislės šunų tėra 22. Juos dažnai painioja su bobteilais.
