Baras – tikras šeimininkas tik mėnesį veikiančioje užeigoje. Kiekvieną atvykėlį jis apuosto ir šuniškai pasisveikina. Tada jau galima eiti labintis su dvikojais baro šeimininkais – Lina ir Pauliumi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pasirodo, pirmiau atsirado Baras. Draugo kalė atsivedė šunyčių ir vieną jų Paulius paėmė. Dabar Barui – penki mėnesiai.
Kartą Paulius ir Lina pašmaikštavo, kad dabar reikėtų baro, kurį pavadintų „Šuo“. Ir jie ėmė ieškoti patalpų. Nedidelių, kuriose galėtų rinktis draugai, pažįstami, kaimynai.
Panašių nedidelių barų Pauliui teko ne vieną matyti Italijos mieste Genujoje.
Linai ir Pauliui patiko vos 25 kvadratinių metrų patalpos, nors kai kuriems vilniečiams vienas tokio dydžio kambarys būtų per mažas.
„Mieste yra daugybė triukšmingų barų. Juose žmonių tiek, kad sunku susišnekėti. „Šuo“ – ne ta vieta, kur galima triukšmauti ir siautėti“, – tikino Paulius.
Tvarką prižiūri ir Baras. Tiesa, net išgėrusių klientų jis nepuola, o šunišką prigimtį prisimena ir suamsi tik užlindęs už baro.
Paklaustas apie Baro veislę Paulius juokiasi: „Kokerdvarterjeras. Jo tėvas yra kokerspanielis, o mama – turbūt kaimo gražuolė.“