Vakare naršydama „Facebook“ atsitiktinai pamačiau „Penkta koja“ prieglaudos pagalbos prašymą - kalytė su savo septyniais, kelių dienų mažyliais guli kažkokios įmonės teritorijoje per lietų, ant senos permirkusios sofos, be jokios priedangos nuo lietaus.
Žmonių norinčių priglausti pas save visą šeimynėlę nebuvo, tad įkalbėjus mamą paskambinom prieglaudos darbuotojoms ir susitarėm dėl atvežimo pas mus.
Nežinojau nieko apie Reiną - nei jos charakterio, nei amžiaus, nei dydžio, nors tada tai jau buvo nesvarbu.
Reina buvo labai baikšti, nei į ėjo, nei laiptais lipt norėjo...
Ožiavosi, vargo turėjom kol po truputį pradėjo priprast, bet dabar visą vargą atperka vien jos buvimas šalia. Atrodo jog yra be galo dėkinga už tai, kad nebuvo palikta likimo valiai ir buvo išgelbėti nuo mirties jos mažyliai, kurie po kelių mėnesių iškeliavo į jaukius, naujus namučius.
Reiną nusprendžiau pasilikti, kadangi nebegalėjau kažkam atiduoti jau pradedančio pasitikėti žmogumi ir tikėti suradus tikrus namus gyvūnėlio, kuris jų galbūt net niekada neturėjo, o gal tiesiog buvo išmesta kaip nereikalingas daiktas.
Nuostabus jausmas, kai šuo bijojęs paprasčiausio prisilietimo, dabar atrodo toks laimingas, atsidavęs, pasitikintis manimi ir savimi, pradėjęs žaisti ko ankščiau nedarė, o gal tiesiog nemokėjo daryti.
Po kiek laiko, nuvykus į veterinarijos kliniką sužinojau, kad mano Reinai apie 2 metukai ir, kad ji yra borderkolio mišrūnė. Kartu esame apie pusę metų, per kuriuos ji man suteikė daug džiaugsmo ir gerų emocijų! Mėgsta kartais pasikandžioti, žinoma, žaidimo forma, mėgsta pavogti įvairiausius daiktus, pvz.: televizoriaus pultelį,kelnes, šlepetes.
Dabar mūsų naujoji šeimos narė gyvena tikrai laimingai! Išeiname pasivaikščioti į miestą, vasarą ir prie jūros kartu važiuosim. Reina žaidžia per dienas su mūsų kitu šunimi Kentu, kuris prieš 6 metus taip pat buvo priglaustas iš prieglaudos. Per dienas kieme ieško „užkasto lobio“, bando užkalbint ir mūsų kitus augintinius - šešką bei triušytę. Su visais sutaria puikiai, be galo džiaugiuosi ja ir esu dėkinga jai už pasitikėjimą bei leidima ją pažinti ir parodyti, kad ne visi žmonės nori nuskriausti, kad žmogaus ranka yra skirta paglostymams, o ne smūgiams suduoti, esu jai dėkinga už begalini atsidavimą ir pasitikėjimą manimi!
Norėčiau visus paskatinti priglausti iš prieglaudos kažkada išduotą padarėlį, kuris turi be galo didelę širdelę ir trokšta turėti savo žmogų, kurį mylėtų ir būtų atsidavęs jam iki paskutinio savo atodūsio...
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
