Nelegali prekyba šunimis lietuviams Anglijoje krauna turtus

Nelegali prekyba šunimis vyksta stambiu mastu.<br>123rf nuotr.
Nelegali prekyba šunimis vyksta stambiu mastu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

Nov 18, 2014, 1:45 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 4:49 AM

6 mėnesius trukęs didžiausios Jungtinės Karalystės (JK) gyvūnų apsaugos organizacijos „Dogs Trust“ tyrimas atskleidė siaubingus lietuvių ir vengrų nelegalios prekybos gyvūnais faktus. Daugintojai ir veterinarai klastodavo keturkojų dokumentus ir neskiepytus išveždavo juos į JK, kur be jokių kilmės dokumentų parduodavo patikliems pirkėjams. Taip per mėnesį uždirbdavo iki 36 tūkst. litų, apgaudinėdavo valstybę ir rizikuodavo užkrėsti šunų pirkėjus mirtinomis ligomis ir parazitais.

Organizacija „Dogs Trust“ atskleidė schemas, pagal kurias Lietuvoje veikiantys šunų veisėjai, privatūs veterinarijos gydytojai ir vežėjai pelnosi pažeisdami įstatymus. Pasak „Dogs Trust“ veterinarijos tarnybos direktorės Paulos Boyden, verslūs lietuviai ir vengrai sąmoningai apeina JK galiojančias nekomercinio gyvūnų įvežimo taisykles. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinės nelegalaus šunų importo į JK šalys – Lietuva ir Vengrija. Vien 2013 metais į JK buvo įvežta daugiau kaip 2000 šunų. O tai 8 kartus daugiau nei 2011 metais. Todėl tokie pokyčiai akimirksniu patraukė JK teisėsaugos institucijų dėmesį.

Uždirba po 36 tūkst. litų per mėnesį

JK gyvūnų apsaugos organizacijos „Dogs Trust“ duomenimis, šunų daugintojų uždarbis stulbina: iš tokios veiklos vienas daugintojas gali uždirbti apie 100 tūkst. svarų sterlingų (440 tūkst. litų) kasmet, arba 36,6 tūkst. litų per mėnesį.

Mat vienas į kilmingą panašus populiarios veislės šuo (prancūzų buldogas, Jorkšyro terjeras, Vakarų Škotijos terjeras ir kt.) Lietuvoje perkamas už 600–1000 litų, o JK parduodamas už maždaug 800 svarų sterlingų (3–4 tūkst. litų). Vienos siuntos metu į JK galima įvežti ne daugiau kaip 5 gyvūnus – tuomet tai nelaikoma komerciniu vežimu.

Filmavo slapta

Tyrimo pateiktoje medžiagoje yra slapta nufilmuoti neribotą skaičių gyvūnų „parūpinti“ galintys nelegalūs veisėjai. Užfiksuoti ir privatūs veterinarijos gydytojai, kurie už sutartą sumą – dažniausiai 200–300 litų – klastojo informaciją gyvūnų pasuose. Gyvūno augintinio pase jie nurodydavo klaidingas gyvūnų gimimo datas bei padirbtas vakcinacijos nuo pasiutligės šuniukams žymas, nors tų gyvūnų jie nė nemato. Į „Dogs Trust“ akiratį pakliuvo ir gyvūnus už sutartą sumą gabenantys autobusų vairuotojai.

Kaip tikino B.Kymantaitė, kiti šunų daugintojai įsigudrino pardavinėti ir į JK išvežti net ir vados besilaukiančias kales. Tokia nelegalaus verslo schema daugintojams tampa dar pelningesnė.

„Į JK galima įvežti gyvūną, kuris yra ne jaunesnis nei 16 savaičių, todėl dokumentuose nurodomas klaidingas vos 8 savaičių sulaukusio keturkojo amžius. Taip patenkinami pirkėjų poreikiai gauti mielą mažylį, kuriuos JK gyventojai nuperka greičiau ir brangiau“, – sakė B.Kymantaitė. Anot jos, į JK išvežami šuniukai per jauni, kad būtų skiepijami nuo pasiutligės, ir pabrėžė, jog būtent dėl to žmonės rizikuoja užsikrėsti mirtinomis ligomis ir parazitais.

Gyvūnus veža baisiomis sąlygomis

Didžiausią nerimą gyvūnų teisių gynimo organizacijoms kelia transportuojamų gyvūnų skaičius ir gerovė. Komerciniai daugintojai juos parduoda ir laiko dešimtimis ar net šimtais. „Dažniausiai jie laikomi garduose, dauginami neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę, psichinius duomenis“, – tyrimo medžiagą komentavo B.Kymantaitė. Ji pridūrė, kad tokie šunys dažniausiai turi didelių socializacijos problemų ir vėliau kelia pavojų žmonėms.

Gyvūnai, vežami pirkėjams į JK, keliaudami tūkstančius kilometrų kelyje kenčia pasibaisėtinas sąlygas. Dažniausiai nė vienas iš jų nebūna skiepytas ir dehelmintizuotas. Kaip teigė B.Kymantaitė, tai, kad šuo buvo įvežtas nelegaliai, paaiškėja tik tada, kai šunį įsigijęs pirkėjas apsilanko pas savo veterinarą, kad šis užregistruotų šuniuką naujojo savininko vardu.

„Visi dokumentai, kurie suklastojami Lietuvoje, yra skirti tik tam, kad gyvūną būtų galima išgabenti į užsienio šalį. Vėliau jis parduodamas kaip „veislinis“, tik be kilmės dokumentų. Net ir Jungtinėje Karalystėje žmonės naiviai tiki, kad gyvūnui nereikalingi dokumentai, jei nesiruoši eiti į parodas“, – konstatavo B.Kymantaitė.

Iš viso tyrimo autoriai Lietuvoje susitiko su 11 veisėjų ir visi jie sutiko parduoti neribotą skaičių gyvūnų.

Sustabdė veterinarų licencijas

Jungtinės Karalystės gyvūnų apsaugos organizacijos tyrimo sukrėsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipė dėmesį į problemą ir ėmėsi veiksmų pažaboti nelegalią prekybą gyvūnais.

Bendradarbiaudama su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, VMVT atliko skubų gautos informacijos tyrimą ir patikrino 8 privačius veterinarijos gydytojus bei 8 šunų veisėjus.

„Visi tyrimo faktai pasitvirtino. Pažeidimus padarę privatūs veterinarijos gydytojai nubausti didžiausiomis piniginėmis nuobaudomis, jiems sustabdytos veterinarijos praktikos licencijos“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Kaip pažymėjo E.Mecelis, siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai gyvūnais, ypač sugriežtinta jų išvežimo į užsienį tvarka. Nuo šių metų gruodžio 29 d. leidimus vykti į užsienį gyvūnui galės išduoti tik VMVT registruoti veterinarijos gydytojai, be to, nuo 2016 metų visi gyvūnai privalės būti registruoti poodinėmis mikroschemomis.

Daugintojus stebi mokesčių inspektoriai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad visi šalies gyventojai, vykdantys kurios nors rūšies veiklą, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų tos veiklos taisyklių.

VMI prie Finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorės Valės Kulvinskienės teigimu, gyventojų vykdoma naminių gyvūnų veisimo veikla turi būti registruota išsiimant verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą. Pasirodo, mokesčių administratoriai jau ne kartą yra nustatę nelegalių prekeivių gyvūnais, kurių nuslėptos pajamos viršijo šimtus tūkstančių litų.

Tiek veterinarijos gydytojų, tiek veisėjų veiklos patikrinimai bus tęsiami ir toliau. Taip pat bus stebimi ir asmenys, kurie tyrimo metu deklaravo nutraukiantys savo veiklą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.