Pervargę, purvini ir klaikiai išalkę. Keturių sportininkų komanda „Peak Performance“ iš Švedijos trumpam sustojo ir prisėdo pavalgyti prieš sudėtingiausią nuotykių lenktynių Pasaulio čempionato varžybų atkarpą – daugiau nei 30 kilometrų distanciją Ekvadoro džiunglėse. Vienas iš komandos narių - Mikaelis Lindnordas – atsidarė mėsos konservų skardinę. Čia pat už kampo nedrąsiai žvelgė šuns akys.
Suprasdamas kankinantį alkio jausmą, Mikaelis atidavė vieną mėsos gabalą kukliam keturkojui, rašo portalas „DailyMail“.
Vos tik vyrai pakilo tęsti savo kelionės per džiungles, kartu su jais pasileido ir šviesaus, garbanoto kailio, vidutinio dydžio šuo. Ir jis nė neketino sustoti. Tai Arthuras: penktas, neplanuotas, bet labai ištikimas komandos narys.
Šuo prie komandos prisijungė Oyacachi zonoje, Napo apylinkėse (Ekvadoras), ir nuo to taško kartu su keturiais grupės nariais iki finišo įveikė 400 kilometrų.
Kiekvienas kelyje sutiktas iššūkis, kurį komanda privalėjo įveikti, tekdavo ir šuniui. Jis plaukė sraunia upe šalia kajakus irkluojančios komandos, lipo į stačius kalnus, į smigo į purvo pilnas duobes papėdėse.
Net tada, kai komanda nutarė, kad toliau šuniui keliauti bus pernelyg pavojinga, keturkojis nesileido atstumiamas.
Tiksliau, keturi dvikojai komandos nariai nebeįsivaizdavo savęs be penktojo – keturkojo nario. Nes kai jis pavargdavo – jie sustodavo, kai jis įstrigdavo purve – jie jį ištraukdavo.
Šešias dienas trukęs sportininkų žygis galiausiai baigėsi ir finišą jie pasiekė kartu.
Per tą laiką Mikaelį ėmė graužti sąžinė, kad jam teks vykti į namus Švedijoje be savo naujojo keturkojo draugo. Tad po to, ką jiems teko išgyventi, M.Lindnordas nusprendė priglaust benamį šunį ir jį parsivežti į Švediją.
M.Lindnordas patikrino Arthuro sveikatą vietos veterinarijos klinikoje. Pateikęs parašką ir veterinarų išvadas Švedijos ūkio ministerijai, sportininkas gavo patvirtinimą, jog gali skraidinti Arthurą į gimtinę. „Vos sulaikiau ašaras, kai kompiuterio ekrane išvydau leidimą vežtis šunį į Švediją“, - sakė sportininkas.
Grįžę į Stokholmą, Mikaelis ir jo naujasis augintinis buvo sutikti su didžiuliu džiaugsmu, sveikinimais ir milžinišku žiniasklaidos dėmesiu - šią istoriją pasakoja visų žemynų internetiniai portalai, rodo šimtai televizijų.
Kaip vėliau švedų portalui „Aftonbladet“ pasakojo M.Lindnordas, kad maistas lenktynių metu buvo skirtas tik žmonėms, tad savo pietumis tekdavo dalintis ir su keturkoju. „Prieš vieną varžybų atkarpą atidaviau jam net dvejus mėsos konservus. Dešimtis kilometrų besitęsiančiose džiunglėse jis nubūtų radęs jokio ėdalo“.
Kai sportininkams atėjo metas įveikti dalį trasos kajakais plaukiant upe, organizatoriai patarė atsisveikinti su šunimi, palikti jį ant kranto bei tęsti lenktynes be keturkojo draugo – šios atkarpos sraunia upe šuo nebūtų įveikęs. Ir kai komanda paliko šunį, jis šoko nuo nedidelio skardžio į upę ir, desperatiškai letenėlėmis plakdamas vandenį, bandė irtis šalia Mikaelio.
Toks šuns pasiaukojimas ir prisirišimas galutinai ištirpdė švedo širdį. „Aš pasiėmiau jį ant kajako denio ir drauge įveikėme upės atkarpą“, – sakė M.Lindnordas.
„Į Ekvadorą išvykau laimėti pasaulio Čempionatą. Bet parsivežiau draugą“, – prisimindamas nuotykius džiaugsmu tryško švedas.
Visą kelionės istoriją ir nuotraukas galima pamatyti komandos socialinio tinklo „Facebook“ profilyje.
***
Nuotykių lenktynės – tai ekstremalaus sporto rūšis, kurio metu nustatytą atstumą per tam tikrą dienų laiką reikia įveikti kopiant į kalnus, važiuojant dviračiu, plaukiant kajaku, einant ir kt.
Pasaulio nuotykių lenktynių čempionatas vyksta Ekvadore, kur trasos atkarpos padalintos trijuose regionuose – Andų kalnuose, Ramiojo vandenyno bei Amazonės drėgnuosiuose miškuose.
