Žinomas kaunietis medikas profesorius Aleksandras Vitkus nuo jaunystės kaupia širdžiai mielą kolekciją.
Lietuvos istorijos žinovas domisi ir su katėmis susijusiais faktais, kolekcionuoja šiuos gyvūnus vaizduojančius daiktus ir įkūrė privatų muziejų.
Jo lankytojams vyras pasakoja su katėmis susijusias rimtas ir linksmas istorijas.
Įkūrė privatų muziejų
A.Vitkus kauniečiams žinomas ne tik kaip histologijos – embrinologijos srities specialistas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas.
Vyras domisi Lietuvos istorija, yra išleidęs ne vieną knygą.
Dar vienas jo pomėgis – kolekcionuoti katinų figūrėles. Jas kaunietis pradėjo rinkti dar 1965 metais.
„Tada rasti suvenyrinių katinų buvo sunku. Tačiau aplinkiniai žinojo mano pomėgį, ėmė dovanoti suvenyrus, todėl kolekcija pamažu didėjo“, – pasakojo medikas.
Prieš kelerius metus A.Vitkus nusprendė skirti savo kolekcijai atskirą patalpą, pagamino lentynas. Ekspoziciją pavadino muziejumi, o jo direktoriumi tapo anūkas Aurimas Daubaras. Vaikinas užsikrėtė senelio pomėgiu.
Dabar kolekcijoje per 500 eksponatų. Tai figūrėlės, pieštukai, žvakės, laikrodžiai, termometrai, papuošalai, degtukai, įvairūs kiti kates vaizduojantys arba jų atvaizdais papuošti daiktai.
Šaipėsi iš savo šykštumo
„Pirmąjį eksponatą atsivežiau iš Rusijos, Čeliabinsko. Tai nedidelė, bet sunki, iš ketaus pagaminta figūra, vaizduojanti batuotą katiną. Kadangi jis nusiėmęs skrybėlę tarsi sveikinasi, pirmiausia muziejaus lankytojams jį ir parodau“, – pasakojo A.Vitkus.
Įdomiai atrodo ir iš Japonijos atkeliavęs katinas, pagamintas iš ruberoido.
Yra ir eksponatų, atgabentų iš Gruzijos, Meksikos, įvairių Europos šalių.
Juokingiausias yra iš Gabrovo atsivežtas katinas. Šiame Bulgarijos mieste veikia vienintelis Europoje satyros ir humoro muziejus, rengiami juoko festivaliai. Gabrovo gyventojai pašiepiami dėl savo šykštumo.
„Kadangi katinai turi ilgas uodegas, juos išleidžiant iš namų ar įleidžiant į vidų tenka ilgokai palaikyti praviras duris. Dėl to iš patalpų išgaruoja šiluma. Gabroviečiai, pasišaipydami iš savo ypatingo taupumo, katiną pagamino su nukirpta uodega“, – pasakojo A.Vitkus.
Katės nurungė žalčius
A.Vitkus priminė, kad katės labiausiai buvo garbinamos Egipte, dievinama ir deivė Bubastė. Jas egiptiečiai laikė ir dėl praktiškų sumetimų. Šios keturkojos gaudydavo peles, kurios naikindavo derlių.
„Lietuvių derlių saugodavo ir peles gaudydavo žalčiai. Yra istorinių šaltinių, kuriuose aprašoma, kaip mūsų protėviai susidomėjo ir katėmis“, – pasakojo kaunietis.
Išlikę žinių, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Rygoje vyko valdovų susitikimas. Krivis, norėdamas patikrinti, kas yra geresni medžiotojai – žalčiai ar katės, išsitraukė žaislinę judančią pelę. Žaltys į ją nereagavo, o katė puolė.
„Nuo to laiko, maždaug po Žalgirio mūšio, katės paplito ir mūsų šalyje“, – pasakojo A.Vitkus.