„Metai bus palankūs ir tiems, kurie yra ryžtingi, energingi, išmintingi, kurie kovoja už savo svajones ir tikslus.
Kadangi ožkų bandoje vadė visada yra ožka, sėkmė kitais metais lydės moteris, turinčias stiprų charakterį ir žinančias, ko nori.
Todėl patarčiau 2015 metais į vadovaujančius postus skirti kuo daugiau ambicingų, darbui atsidavusių moterų.
Na, o vyrai, gebantys įsiklausyti ir išgirsti moterų nuomonę, ateinančiais metais sulauks meilės ir dėkingumo“, -- sakė D.Ėmužytė.
Aštuonioliktus metus pienines čekų baltųjų veislės ožkas auginanti ir kasmet jų vidutiniškai po kelis šimtus turinti širvintiškė puikiai pažįsta šiuos naminius gyvūnus.
Taigi, kokia gi ta ožka? Kokios ožkų ir žmonių gyvenimo paralelės nusimato 2015 – aisiais metais?
Seni žmonės kalba, jog ožka yra antras gyvūnas po šuns, kurį prisijaukino žmogus.
„Ožkos yra bendruomeniniai gyvūnai, gyvendami po vieną liūdi, depresuoja, ieško draugų tarp kieme bėgiojančių vištų, šunų ar šeimininko šeimos narių.
Tuomet gali būti be galo mielos ir draugiškos.
Manau, kad ateinančiais metais ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šalia mūsų esančius vienišus, „išmestus už borto“, „kitokius“ žmones ir stengtis, kad jie pasijustų reikalingi ir mylimi.
Apskritai, tai bus metai, kada žmonės turės susitelkti, susivienyti, siekiant bendrų tikslų, tarpusavio bendravimas ir visuomenės nuomonė turės ypatingą reikšmę“, - sakė D.Ėmužytė.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog ožka yra gana rami ir paklusni, tačiau jos nuotaika labai greitai gali pasikeisti - tada ji gali tapti pakankamai užsispyrusia ar net savo ragus parodyti o, jei reikės, ir jais pasidarbuoti.
„Daug yra sukurta liaudies patarlių apie ožkas ir jos visos teisingos. Ko gero, labiausiai žinomos yra: „Užsispyrus kaip ožka“ arba „Smirda kaip ožys“.
Ožkos ne tik būna kvailai užsispyrusios – sunku kartais su jomis rasti kompromisą, bet ir nepatiklios, įtarios, ilgus metus nešiojasi nuoskaudas“, - blogąsias ožkų savybes vardijo D.Ėmužytė.
Kaip gerąją ožkų savybę pašnekovė paminėjo tai, kad ožkos yra tikros gurmanės.
Ožkų racioną sudaro apie 200 įvairių pavadinimų augalų, todėl jų pienas yra toks maistingas ir sveikas.
D.Ėmužytės teigimu, dar Hipokratas rašė, kad ožkų pienas yra gydomasis eliksyras nuo daugybės ligų.
„Kiti metai bus palankūs sveikatai stiprinti, sveikai maitintis – tapti ne valgytojais, o gurmanais, kurių racione būtų kuo įvairesnio maisto.
Svarbiausia – klausytis organizmo ir žinoti, ko jis tuo metu nori“, - sakė ūkininkė.
Ožkos mėgsta tvarką, švarą, o nepakenčia purvo ir drėgmės.
Jos lepios yra ir oro sąlygoms. Jei pradeda lyti, snigti ar saulė ima stipriai kepinti, visa banda parskuodžia į tvartą.
„Ožkoms labai svarbūs yra namai. Tai ta vieta, kur šilta, jauku, saugu, daug maisto, kurioje jų visada laukia“, - tikino pašnekovė.
D.Ėmužytės ūkyje ožkos nerišamos, nevaržoma jų laisvė, gali pačios rinktis kada ir kur joms eiti.
„Tai juk iš kalnų kilęs gyvūnas, dievinantis laisvę ir nekenčiantis suvaržymų ar ribojimų.
Mano ožkos net ir žiemą išeina į lauką pasivaikščioti.
Todėl, manau, naujieji metai bus palankūs meno proveržiams ir laisvamanystei, žmonėms su fantazijomis – minties galia juk neturi ribų, jos negalima supančioti grandinėmis“ , - kalbėjo moteris.
Ožkų bandą namo visada parveda vedlė ožka.
Atkakli kova dėl valdžios bandoje trunka visą žiemą, jo dalyvauja tik būtinai raguotos ir stiprios ožkos, o nugali pati stipriausia.
Jei vadė pateisina bandos lūkesčius, vadovauja ilgus metus ir visos ožkos jos klauso besąlygiškai, o jei ji pasirodo esanti per silpna – kova vėl užverda iš naujo.
Bandai vadovaujančiai ožkai pakanka tik mostelėti ragu – visi atsitraukia ne mažiau kaip 5 metrų atstumu, suteikia jai erdvės.
Ji visada bėga pirma bandos, nuveda visus ten, kur geresnė žolė, randa trumpiausią kelią namo.
Vedlė sutelkia bandą į vieną vietą ir iškilus pavojui.
Tokiais atvejais, ožkų banda tampa tarsi vienu kumščiu: raguotos ožkos apsupa berages, beginkles ožkas ir ožiukus, o ožiai, atsukę į agresoriaus pusę savo plačius, stiprius pečius demonstruoja užpuolikui fizinę jėgą ir ryžtą apginti ožkų bandą.
„Kokią žinią iš to gauname mes? Ogi tai, kad aiškus ir protingas funkcijų pasiskirstymas, profesionalus jų atlikimas žmonių visuomenei duos daug naudos“, - plačiai šypsodamasi pabrėžė ūkininkė.
Paprastai ožkos gyvena 15 – 16 metų, o ne produktyviomis, „pensininkėmis“ tampa maždaug po 10 - ies metų.
Ožkų bendruomenėje senosios ožkos mokina jaunas, kaip prižiūrėti vaikus, kaip orientuotis pievose, kad nenuklystų nuo bandos, parodo, kokias žoles rinktis maistui.
„Ožkos „pensininkės“ yra gerbiamos ir mylimos.
Mūsų bandoje nusenusios ožkos toliau gyvena ir gauna tiek pat pašarų, kaip ir jaunos.
Lietuvoje iš jaunų žmonių lūpų dažnai tenka išgirsti, kad mūsų pensininkams nereikia pinigų, kuriuos jie per savo darbingus metus užsidirbo, jog pinigai yra labiau reikalingi jauniems.
Toks požiūris demoralizuoja visuomenę, o seni žmonės pasijunta niekam nereikalingi.
Taigi, jei 2015 – aisiais labiau gerbsime senus žmones ir mylėsime vaikus – išsigrynins bendražmogiškos vertybės, visuomenė pradės sveikti.
Na, o apibendrinant galiu pasakyti tai, kad kuo geriau „ožkas“ šersi, tuo daugiau ir pieno bus“ ,- sakė D.Ėmužytė.
