Buvau alkanas, man buvo šalta ir nežinojau, kas yra šviesa. Bet ji trenkė staiga, kaip žaibas. Mano kūnelį netikėtai palietė žmogaus ranka. Pamaniau, muš, bet širdyje vis tiek buvo gera, nes supratau, kad žmogus – tai toks padaras, kuris žemėje gali viską: būti žiaurus, karštai mylėti ir neapkęsti taip, kad vien nuo akių liepsnos užsidega vanduo ir žemė. Būti švelnus ir klastingas, kokiais būname ir mes, katinai. Taigi taip tapau katinu Nikodemu.
Nikodemas į mūsų namus atkeliavo lietingą ir niūrią rudens dieną. Už lango pliaupė, buvo paskutinė mūsų atostogų diena, šiltai ir jaukiai leidome sekmadienio popietę. Nusprendėme žvilgtelėti į socialinio tinklo paskyrą, kur beglobių gyvūnų prieglaudų prašymų gausa tądien ypač kontrastavo su nudailintų asmenukių fotografijomis iš prabangių vakarėlių. Akys kliuvo už liūdnų žvilgsnių ir įvairiose prieglaudose susigūžusių įvairaus kailio keturkojų.
Teko girdėti, kad vasarą ir rudenį prieglaudose beglobių skaičius ypač išauga, kadangi daugeliui žmonių vasara yra poilsio, išvykų ir pramogų metas, ir tik nedaugeliui pamestinukų pavyksta surasti savo tikruosius namus. Tad toje gausybėje išvydę fotografiją, kurioje lietaus permerkti vienas prie kito glaudėsi maži, pūkuoti kačiukai, atsakingai pasitarėme ir tvirtai nusprendėme į savo namus ir širdis įsileisti dar daugiau šilumos ir meilės.
Susisiekėme nurodytais kontaktais. Telefonu atsiliepusi VšĮ „Rainiukas“ darbuotoja pirmiausia uždavė daugybę klausimų, kad įsitikintų ir patikrintų, ar būsime rūpestingi bei atsakingi šeimininkai. Pokalbiui sėkmingai pasibaigus nuvykome apžiūrėti mažos katinukų šeimynėlės. Vos tik išvydome kačiukus, nė nekilo abejonių, kad namo parvyksime nevieni. Su rusvuoju pūkuočiumi (tuomet laikinai pakrikštytu Seržiu) kontaktą užmezgėme iš karto. Puikiai nusiteikęs katinukas, žaismingai su mumis pabendravęs, iš karto įsitaisė ant kelių ir garsiai murkdamas užmigo.
Parvykę namo savo augintiniui išrinkome Nikodemo vardą (išvertus iš graikų kalbos reiškia liaudies pergalę). Tada spontaniškai ir kiek šmaikščiai išrinktas vardas jau pusantrų metų išdidžiai ir su didžiule meile ir pagarba skamba mūsų namuose. Katinas Nikodemas mums yra ne tik mylimas ir brangus šeimos narys, tačiau kartais ir griežtas diktatoriukas.
Ypatingų sankcijų jis imasi, kai paskęstame buityje, kai nuovargis ir nežmoniškas tempas įsisuka į mus – Nikodemas negailestingai išardo pusmetį dėliotą 4000 smulkių detalių pasaulio geografinį žemėlapį ir primena apie laisvalaikio svarbą. Į namus įžengus Nikodemui miego režimas taip pat tapo griežtai reglamentuotas – nesilaikant jo, vienas po kito dūžta miegamojo šviestuvai. Rytais Nikodemas, kuo puikiausiai pakeičia ir žadintuvą – stengiasi pirmasis aštriu liežuvėliu nuprausti visą veidą ir skambiai moralizuoja apie sočių pusryčių svarbą kiekvieną dieną. O ką jau kalbėti apie šiltą, minkštą leteną, kuri visada bus ištiesta, kai liūdesys ar skausmas neleis pakilti iš lovos.
Taigi pūkuotas augintinis su mumis šiemet pasitinko jau antrąsias Kalėdas, tačiau šios šventės magiška atmosfera mus lydi kasdien, kadangi su katino įžengimu į namus užplūdo dar daugiau jaukumo, šilumos ir nuotaikingo chaoso.
Niekada neabejojome savo pasirinkimu priglausti beglobį. Esame tikri, kad jei atsirastų daugiau žmonių, kurie išdrįstu išeiti iš savo komforto zonos ir priglausti po savo sparnu po mažą „nikodemą“, su tokiomis pūkuotomis „liaudies pergalėmis“ būtų paprasčiau kurti šviesesnį ir gražesnį rytojų.
Daugiau skaitykite nebrisius.lt/"="">nebrisius.lt/"" target="_blank">NeBrisius.lt
