Prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus, pradėjau stebėti beglobių gyvūnų puslapius bei siųsti šuniukų nuotraukas vyrui. Dažnai ypatingos reakcijos nesulaukdavau, tačiau po kelių nuorodų siuntimų, nusiunčiau šią nuotrauką su skelbimu ir gavau atsaką – „Važiuojame vakare pažiūrėti“.
Atvykome į tuo metu prie Grindos buvusius „geltonuosius“ vagonėlius (Beglobį). Šuniuko dar nėra. Pasirodo, keletas merginų jį kažkur rado, negali laikyti, todėl atiduoda Grindai. Laukiame. Atvyko dvi panelės nešinos švariu, skaniai kvepiančiu šuniuku. Pastatėme ant žemės – letenos didelės, akys didelės. Augs nemažas. Kadangi matėsi, kad šuniukas prižiūrėtas ir buvo sakyta, kad yra rastas, klausėme – kur rastas, siūlėme iškabinti skelbimus tame rajone. Deja, po šių klausimų atsirado kita istorija, kad šuniuką išmetė kažkas iš važiuojančios mašinos, rado draugas ir t.t. Viskas susipynė. Supratome, kad šuniuku yra tiesiog atsikratyta ir daugiau jokių priežasčių čia ieškoti nereikia.
Taip Gralis atsirado mūsų rankose, namuose ir širdyse.
Pirmą dieną manėme, kad šuniukui nedrąsu ir todėl jis inkščia, tačiau netrukus supratome iš kur tas inkštimas ir cypimas. Pasirodo, mums į rankas papuolė „beveik grynakraujis“ lietuvių skalikas. Kuomet išeiname pasivaikščioti, aplinkiniai dažnai sustoja pabendrauti ir klausia „ar čia Lietuvių skalikas?“. Mums malonu, o Graliui turbūt dar maloniau – tai paglostytas, tai pagirtas, tai į medžioklę pakviestas!
Gralis puikus draugas – draugiškas, imlus komandoms, dainingas (aistringas Pavarotti gerbėjas), išklausantis, pažadinantis (net žadintuvo nereikia), verčiantis pajudėti ir atviriau į viską žiūrėti. Norėjome lankyti dresūros pamokas, tačiau per pirmą susitikimą su galimu treneriu, išgirdau tokį komentarą „ai, tai pamestinukas ir dar „miksas“ – reikės daug dirbti ir nežinia kaip pavyks išdresiruoti“.
Pasijautėme neteisingai įvertinti, apsisukome ir šunį įvairių knygų ir „Youtube“ filmukų pagalba treniruoti pradėjome patys. Mano nuomone, nesvarbu veislinis tai, ar neveislinis šuo, jis visų pirmiausia yra gyvūnas, kuriam suteikus meilę, rūpestį ir autoritetą viskas yra įmanoma. Keista, kad tą pamiršta tie žmonės, kurie šunų psichologiją turėtų išmanyti geriausiai.
Gralis puikiai sutaria su vaikais. Jei mato mažylį, atsigula ant pilvo, leidžiasi glostomas. Taip vaikai susipažįsta su gyvūnu, jo nebijo, klausinėja ką valgo, ar turi žaislų. Jis taip pat ir paukščių gaudytojas. Gyvename netoli Neries upės, tai dažna mūsų pasivaikščiojimų vieta. Nėra nuskriaudęs nė vieno sparnuočio, bet kiek laimės jam (ir mums) suteikia greitis, nuo greičio vėjyje besiplaikstančios ausys ir sprunkančių ančių klegenimas!
Linkime kiekvienam turėti ir vertinti tokį draugą, kurio letena ant kelių suteikia daug džiaugsmo bei besąlyginės meilės. Ir nesvarbu ar tai karališkasis super šuo, ar miksterjeras, ar minišpincernauteris.
Daugiau skaitykite nebrisius.lt/"="">nebrisius.lt/"" target="_blank">Nebrisius.lt
