Atspausdinkite šį tekstą ir pakabinkite ant sienos savo, kolegos ar net viršininko kabinete: moksliniais tyrimais įrodyta, kad kačių vaizdelių žiūrėjimas internete nėra laiko švaistymas, net jei tai darote darbo metu. Pasirodo, jie suteikia energijos ir išvaiko blogas mintis, rašo mokslinis žurnalas „Computers and Human Behavior“.
„Net jei žmonės kačių vaizdelius žiūri darbo metu ir taip tik vilkina įgyvendinti užduotis ar jas įvykdo per ilgesnį laikotarpį, emocinė grąža vėliau gali padėti žmonėms kur kas geriau atlikti atidėliotus darbus“, – sakė Jessica Gall Myrick, Indianos universiteto profesorė bei tyrimo autorė.
Tad velniop visus darbus! Patogiai įsitaisykite ir pažiūrėkite keletą kačių vaizdelių, augintinis.lrytas.lt/pamatyk/netiketa-reakcija-augintinis.lrytas.lt/pamatyk/netiketa-reakcija-katinas-veidrodyje-isvydo-savo-atvaizda.htm"="">katinas-veidrodyje-isvydo-savo-atvaizda.htm"" target="_blank">ČIA arba ČIA, na ir dar ČIA.
J. G. Myrick tyrime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. žmonių, kurie turėjo papasakoti apie savo pomėgius žiūrėti kačių vaizdelius. Tyrimo autorė klausė, kaip jie jautėsi prieš ir po vaizdelio peržiūros.
„Dauguma žmonių pajuto, kad jų emocinė būklė pagerėjo. Peržiūrėję kačių vaizdelį internete jie teigė, kad tapo optimistiškesni, atsirado daugiau vilties, įkvėpimo, pamatytas reginys sumažino stresą, nuėmė įtampą“, – sakė profesorė.
Tiesa, neretai žmonės kačių vaizdelių internete žiūri vietoje to, kad dirbtų ar mokytųsi ir tvirtina, kad patirtos geros emocijos yra stipresnės negu sąžinės graužatis dėl neatlikto darbo ar studijų užduoties. Be to, pradėjus žiūrėti vaizdelius, neretai prarandama ir laiko nuovoka – juk internetą valdo katės, o joms atsispirti – nepaprastai sunku.
Kai 2005 metais buvo įkurtas internetinis portalas „Youtube“, prireikė net mėnesio, kad atsirastų pirmasis kačių vaizdelis.
Bet per dešimtmetį reikalai kaip reikiant pasistūmėjo.
2014 metais internetinėje svetainėje „Youtube“ patalpinta daugiau nei 2 milijonai kačių vaizdelių. Iš viso juos peržiūrėjo 26 milijardus kartų.
