„Mums atveža ežiukus, kurie buvo nuskriausti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų“, – portalui „The Local“ sakė Conny Jonasson, gyvūnų reabilitacijos centro darbuotoja. „Kai kurie iš jų buvo spardyti tarsi futbolo kamuoliai arba daužyti lazdomis“, – pridūrė ji.
Conny tikino, kad kai kurie ežiukai neišgyveno – dalis jų nugaišo nė nepasiekę reabilitacijos centro.
„Negaliu suprasti, kodėl žmonės taip elgiasi su gyvūnu. Juk ežiukas yra gyva būtybė, tad net ir vaikai turėtų tai puikiai suprasti“, – teigė C. Jonasson.
Kiti ežiukai, patekę į gyvūnų reabilitacijos centrą dažnai būna sužeisti nelaimingų atsitikimų metu. Tačiau ne tik kelyje.
„Atveža ir tokių, kurie būna sužeisti netyčia. Pavyzdžiui, nukentėję nuo žoliapjovių“, – pasakojo Conny.
Nors kai kuriose pasaulio šalyse ežiai yra laikomi kenkėjais, Švedijoje neretai jie yra laukiami gyvūnai nuosavų namų kiemuose. Žmonės jiems padeda vandens dubenėlį, kad užklydęs į kiemą galėtų numalšinti troškulį.
Didžiausias nukentėjusių ežiukų skaičius reabilitacijose centre – vasaros metu, mat tada jie patys aktyviausi.
„Dabar jie puoruojasi ir susilaukia palikuonių. Jei motinos žūva, mirtis laukia ir mažylių“, – sakė Conny.
Tikimybę išgyventi ežiukams mažina ir nenuspėjami orai. Lietingu ir šaltu vasaros metu jie gali susirgti, peršalti. Tuomet nebegali naudotis savo uosle ir nebesugeba susirasti sau ėdalo.
„Laimei, reabilitacijos centre ežiukai greitai pasveiksta ir mes juos galime grąžinti atgal į gamtą“, – džiaugėsi Conny.
