„Pamačiau, jog jis yra visiškai išsekęs, sušalęs, nelabai orientuojasi aplinkoje, linguoja. Šuns akys buvo labai liūdnos. Mane pamatęs jis lyg ir bandė sprukti tolyn, bet tuoj pat be jėgų sukrito“, – jaudindamasi pasakojo Faustina.
Moteris pastebėjo, jog priekinė šuns koja yra stipriai sužalota. Joje žiojėjo plėštinė žaizda.
„Ramiai jį kalbindama ėjau vis artyn ir pasiėmiau. Šuo buvo toks nusilpęs, jog nerodė jokios agresijos.
Parsinešiau į savo automobilį, apklosčiau, kuo turėjau, įjungiau visu galingumu šildymą ir Marijampolėje nuvežiau pas veterinarą“, – sakė skriaudžiamiems gyvūnams neabejinga moteris.
Faustinos manymu, šuo nėra senas. Ant jo sprando kailis nutrintas, likusios ryškios buvusio antkaklio žymės.
Faustiną iki ašarų sukrėtė tai, jog šeimininkų išmestas sunkiai sužalotas nelaimėlis šaltyje nejudėdamas išbuvo kelias paras.
„Aplink šunį nesimatė jokių pėdų, gyvūnas tupėjo duobėje, po juo storas sniego sluoksnis buvo nutirpęs iki pat sudžiūvusios žolės“, – baisėjosi Faustina.
Ji buvo užsukusi į netoli esančią pakelės kavinę, teiravosi, gal darbuotojai žino, kas šuns šeimininkai.
Marijampolietė sužinojo, jog kavinės darbuotojai kiekvieną savaitę mato, kaip iš pravažiuojančių mašinų išmetami keturkojai.
Faustina teigė, jog nužmogėję šunų savininkai savo augintinių dažnai atsikrato miškingose Ąžuolų Būdos kaimo (Kazlų Rūdos sav.) apylinkėse, važiuodami senuoju keliu Marijampolė – Kaunas.
Prie Naujosios Ūtos rastą nelaimėlį apžiūrėjęs veterinaras iš karto negalėjo susiūti žaizdos, nes nusilpęs keturkojis pacientas nebūtų ištvėręs narkozės.
„Suleido jam antibiotikų, nuskausminamųjų. Parsivežiau šunį į namus, pašėriau, daviau vitaminų. Kai jis šiek tiek sustiprės, tada veterinaras visiškai sutvarkys žaizdą“, – pasakojo atjautos skriaudžiamiems gyvūnams nestokojanti jauna moteris. ˙
